1 nuotr.Apkaltos procedūrą galima pradėti ir už pažeidimus, padarytus dar iki priesaikos davimo, penktadienį nutarė Konstitucinis Teismas, todėl apkaltos procedūrą ribojančios Seimo statuto nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Nutartyje KT pažymėjo, kad Konstitucijoje nurodytas apkaltos pagrindas "paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas" nėra siejamas su nusikaltimo padarymo laiku.
"Atsižvelgęs į tokią konstitucinę apkaltos paskirtį, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad apkalta gali būti taikoma ir už nusikaltimą, padarytą iki asmeniui pradedant eiti minėtas pareigas", - penktadienį paskelbė KT.
KT išaiškinimo pernai prašė konservatorių ir liberalų parlamentarų grupė, teigdama, kad Seimo statutas, numatantis apkaltą už veiksmus nuo priesaikos pradžios pernelyg susiaurina Konstitucijoje numatytą apkaltos sampratą. Opozicija tuomet inicijavo apkaltą Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui ir KT taip pat paprašė išaiškinti ar V. Gapšio veiksmai Darbo partijos "juodosios buhalterijos" epizode yra suderinami su Seimo nario priesaika. KT prašymą tuomet atmetė, argumentuodamas, kad negali vertinti Seimo nario veiksmų, padarytų dar iki priesaikos davimo.
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, V. Gapšys pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo 2005-2006 metais, tuo tarpu dabar jau buvęs "darbietis" Seimo nariu tapo 2008 metais. Teismas V. Gapšiui skyrė 3,6 tūkst. eurų baudą.
V. Gapšys Seimo nario mandato atsisakė pats 2016 m. rugpjūtį, kai teisėsauga jam pareiškė įtarimus dėl galimo 25 tūkst. eurų paėmimo iš koncerno "MG Baltic" viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Pernai gruodį, "darbiečių" pirmininke tapus Živilei Pinskuvienei, V. Gapšys pasitraukė ir partijos.
