Lietuvos kalėjimai: smurtas, narkotikai ir drastiškas pareigūnų stygius - pirštu rodo į ministrę E.Dobrovolską

Užpuola ir pareigūnus

Smurto tarp kalinių registravimo ir tyrimo trūkumai, o taip pat jo priežastys: narkotikų vartojimas, neformali kalinių hierarchija ir visiškai nepakankamas kalėjimų darbuotojų buvimas gyvenamosiose patalpose - tai pabrėžiama Europos Tarybos Kankinimų prevencijos komiteto (CPT) praeitą ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Tokios išvados padarytos po CPT delegacijos vizitų vasarį Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių ir Vilniaus kalėjimuose. Buvo nagrinėjama, kaip įgyvendinamos komiteto rekomendacijos, pateiktos po 2021 m. periodinio vizito.

„Lietuvos valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų veiksmų šioms problemoms spręsti. Tačiau keturiuose aplankytuose kalėjimuose pastebėta padėtis rodo, kad vien tik teisiniais ir organizaciniais pakeitimais galima pasiekti tik dalinės pažangos", - citavo „Elta" komiteto pranešimą.

CPT nurodė, kad Lietuva turėtų priimti kruopščiai apgalvotą strateginį požiūrį į kovą su neformalia kalinių hierarchija ir jos piktybine veikla bei padariniais, taip pat radikaliai ir skubiai padidinti laisvės atėmimo įstaigų darbuotojų, kurie turi būti tinkamai apmokami, apmokyti ir motyvuoti, skaičių", - akcentuojama komiteto ataskaitoje.

Šalyje veikia aštuonios įkalinimo įstaigos, kuriose bausmes atlieka per 4000 žmonių. Smurtą patiria ir kalėjimo darbuotojai. Praeitą mėnesį vėl nuskambėjo incidentai, kai Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuteistasis šliūkštelėjo karštą vandenį pareigūnui į veidą, o kitas kalinys užpuolė kitą pareigūną, kaip įtariama, stiklo ar plytelės šuke.

Girdėjo tik pažadus

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas „Vakaro žinioms" tvirtino, kad nesustabdomais žingsniais leidžiamės žemyn ir rodo pirštu į teisingumo ministrę, Laisvės partijos narę Eveliną Dobrovolską (Ewelina Dobrowolska).

„Mes ketverius metus klausomės mėtomų pažadų, kad bus naujas kalėjimas. Ministrė asmeniškai žadėjo, kad atidarysime modernią kamerinio tipo įstaigą. Ar jį turime? Ne. Ar pradėtas statyti? Ne. Daugybę metų vyksta Alytaus kalėjimo bendrabučio tipo patalpų rekonstrukcija į kamerinį tipą. Tačiau per šią kadenciją turime dvi uždarytas įkalinimo įstaigas. Pavyzdžiui, norvegai didina kompaktiškų kalėjimų skaičių, o mes uždarome. Ar tai normalu?", - aiškino jis.

K.Pauliukas pabrėžė, kad per pastarųjų ketverių metų pokyčius daugybė pareigūnų išėjo į atsargą, o šis procesas tik stiprės: „Visi pavargo ir nebemato prasmės dirbti, matydami, kad pareigūnai nebevertinami. Matome, kiek mokymo centre paruošia naujų darbuotojų - 13 moterų!"

Siūlo išeitį - griežtą režimą

Profsąjungos lyderis yra pastebėjęs, kad instrukcijos ir taisyklės galioja tik pareigūnams.
„Kada paskutinį kartą Kalėjimų tarnybos vadovybė ar Teisingumo ministerija viešai kalbėjo apie pareigūnų saugumą ir saugių darbo sąlygų sudarymą, užtat apie nuteistųjų teises - nuolat.

Jiems sudarome geresnes sąlygas, išleidžiame į laisvę, o paskui gaudome po visą šalį, kai pabėga. Atvažiavę svečiai iš užsienio klausia: ar čia pas jus sanatorija ar bausmės atlikimo vieta? Jei bandai sugriežtinti tvarką, tai matome, koks kyla pasipriešinimas", - sakė K.Pauliukas.

Jo įsitikinimu, būtina sugrąžinti griežtą režimą, politikai turi peržiūrėti visas vadinamąsias nuolaidas nuteistiesiems, o Europos Sąjungai pasakyti, kad mūsų Lietuvoje bus griežtos taisyklės ir bus žinoma, kaip elgtis, kai pareigūnas įeina į patalpą: „Kai visuomenę sukrės padaryti nusikaltimai, tuomet jau bus vėlu, ką nors daryti."

Per daug tikėjo

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Algirdas Stončaitis „Vakaro žinioms" taip pat pabrėžė E.Dobrovolskos atsakomybę: „Didžioji problema, kad visgi labai tikėjome prieš ketverius metus ministrės pažadais, ji komitete mušėsi į krūtinę, kad pateiks vystymo strategiją."

Anot jo, pirmiausia reikia pradėti nuo paties sistemos keitimo. „Turime absoliučiai nudrengtą ir iš principo nelabai kuo pakeistą tarybinę įkalinimo įstaigų sistemą. Turime didžiules patalpas, kuriose gyvena po 70-80 įvairiausių charakterių, teistumo, kriminalinių patirčių žmonės. Kol nebus pirmiausia strategiškai srautų atskyrimo, galų gale padaryto kaip visame pasaulyje, ne tokio paradinio, o visai kito apgyvendinimo modelio, kol nebus išspręsta nuteistųjų užimtumo problema, nebus ir pokyčių. Gal kažkiek smurtas sumažėjo, galbūt subkultūra kiek keitėsi, bet pokyčiai nėra giluminiai, o tai - blogiausia", - tvirtino parlamentaras.

Jis priminė, kad pradėjusi dirbti ši Vyriausybė ir Teisingumo ministerija trimitavo, kad tikrai pastatys naujas įkalinimo įstaigas, kritikavo savo pirmtakus, kurie buvo pradėję pokyčius: „Bet net ankstesnės Vyriausybės pradėtą įgyvendinti gerą pakelės namų, skirtų pasiruošimui išeiti į laisvę, idėją sugebėjo sukompromituoti dėl savo nemokšiškumo, nesiskaitymo su bendruomenėmis, savivalda. Kalinių užimtumo problema negerėja, jokių idėjų per ketverius metus neišgirdome."

Blizgina sermėgos sagas

A.Stončaitis sutinka, kad kalėjimo darbuotojų skaičius sumažintas drastiškai. Jis pažymėjo, kad pastaraisiais metais vykdytos visos reformos buvo paremtos vieninteliu kriterijumi - kaip sumažinti asignavimus, tuo keliu nueita ir reformuojant įkalinimo įstaigų sistemą: „Prisijungimai ir pirmas pasakymas, kad sutaupysime tiek ir tiek dešimčių etatų. Bet kalbame apie ypatingai svarbų dalyką - visuomenės apsaugojimą, integravimą nuteistųjų. Ar norime matyti pastoviai grįžtančius į įkalinimo įstaigą žmones, ar - daugiau galinčiųjų integruotis į visiškai pasikeitusią jiems aplinką?"

Seimo narys sako, kad tokioje situacijoje supranta pareigūnus, kurie kalba apie tvarkos kalėjimuose, tačiau mano, jog nereikėtų eiti žiauraus kalinių muštro keliu.

„Reikia laikytis taisyklių, bet reikia ir kito požiūrio, kaip kiekvieną diena darbuotis su tuo įkalintu asmeniu. Tų programų popieriuje yra dešimtys ir šimtai. Bet turime daug „popierinio" darbo ir požiūrio - tik pranešti bei parašyti, jog viskas yra gerai. Kartais, matyt, tos sermėgos sagos gali ir blizga, bet pamušalas ne visai sveikas", - pastebėjo politikas.

Kokia ministrės atsakomybė?

„Vakaro žinios" paprašė situaciją pakomentuoti teisingumo ministrės, paklausė ir to, ar ji prisiima asmeninę atsakomybę. Jos patarėjo Pauliaus Žeimio atsiųstame komentare nurodyta, kad E.Dobrovolskos nuomone, visų pirma, verta atkreipti dėmesį į tai, jog CPT ataskaitoje pabrėžė, kad pastebimas nuteistųjų subkultūros mažėjimas, mažesnis drausmės grupės užpildymas ir pagalba nuteistiesiems kovojant su priklausomybėmis.

„Taip pat komitetas pozityviai įvertino Teisingumo ministerijos įgyvendintas reformas - tiek Seimo patvirtintą naująjį bausmių vykdymo sistemos reguliavimą, tiek pokyčius bausmių vykdymo sistemos administravime. Galiausiai, komiteto atstovai teigiamai įvertino ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) atvirumą ir konstruktyvų bendradarbiavimą siekiant suteikti visą reikiamą informaciją komiteto vizitui ir vertinimui. Šie pastebėjimai yra svarbus Lietuvos darbo įvertinimas.

Išsamiai susipažinus su CPT delegacijos vizito atskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, ministerija kartu su Lietuvos kalėjimų tarnyba suplanuos konkrečias priemones, kuriomis būtų prisidedama prie CPT identifikuotų trūkumų šalinimo, ir per tris mėnesius komitetui pateiks išsamią ataskaitą apie šių rekomendacijų įgyvendinimą", - rašoma komentare.

Be to, vienareikšmiškai sutinkama su komiteto pastabomis, kad namų darbų lieka nemažai - tiek
infrastruktūros gerinimas, tiek tolimesnė kova su teisės aktų pažeidimais įkalinimo įstaigose: „Suprantama, kad tinkamoms bausmės vykdymo sąlygoms užtikrinti yra reikalinga aukštus reikalavimus atitinkanti infrastruktūra. Dėl to per pastaruosius keletą metų ministerija ir LKT nuosekliai investavo į kalėjimų infrastruktūros, kuri padidintų pareigūnų ir nuteistųjų saugumą, plėtrą.

Pirmiausia, jau šiemet bus pasirašyta sutartis dėl visiškai naujo kalėjimo Šiauliuose statybų, kuriam Vyriausybė jau yra numačiusi finansavimą. Taip pat jau šiemet turėtų būti baigta Alytaus kalėjimo bendrabučio tipo patalpų rekonstrukcija į kamerinį tipą. Galiausiai jau yra baigtas Vilniaus kalėjimo bendrabučio rekonstrukcijos į kamerinį tipą techninis projektas, kuris leis jau kitąmet pradėti statybos darbus. Neabejojame, kad šie projektai turės žymios įtakos atliepiant į komiteto pastabas."

Įspėjo apie tiksinčią „bombą"

Kaip rašė „Vakaro žinios", pernai įvykdytas Teisingumo ministerijos inicijuotos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos II-asis etapas. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos reorganizuotos į LKT. Ministrė tvirtino, kad centralizavimas pakels bausmių atlikimo įstaigų veiklos standartą: „Sistemos pertvarka leis optimizuoti bausmių atlikimo įstaigų administraciją, turtą, finansinius išteklius ir žymiai pagerinti nuteistųjų resocializaciją. Siekėme, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, o už tai gautų orų atlygį ir naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes."

Pasak K.Pauliuko, po pertvarkos labai daug praradome stažą turinčių specialistų, kurie pasitraukė iš sistemos: „Kai kurie iš jų buvo priversti išeiti. Jei teigiama, kad išeina nebenorintys ir nesugebantys dirbti pagal naują požiūrį į sistemą, tai juokinga ir graudu. Ateinama ketverių metų kadencijai ir norima kažką pakeisti. Kiekvienas dalykas mūsų sistemoje metai iš metų tobulinamas. Kalėjimai virsta tiksinčia bomba - galime sulaukti pareigūno žūties, o tuomet ieškosime kaltų, ko neužtikrinome."

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai priklausančios Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius anuomet situaciją dėl darbuotojų stygiaus LKT vadino katastrofiška: „Mūsų pareigūnų bei darbuotojų nuolatinis darbas padidintu krūviu daro savo - žmonės perdega, didesnė klaidų tikimybė.<...> Dar prieš E.Dobrovolskos reformą įspėjome viešai, kad dėl reformos bus tik blogiau. Mūsų įspėjimai buvo ignoruojami. O dabar jau akivaizdu, kad reforma padėjo žmonėms apsispręsti palikti mūsų sistemą."