Ministras pažadėjo, kad ekologinės nelaimės bus dažnesnės

„Ne taip seniai įvyko didelio masto ekologinė katastrofą Alytuje, kai degė padangų perdirbimo įmonės sandėliai ir buvo padaryta didžiulė žala žmonėms ir gamtai. Štai praėjusį vakarą gal savo mastu kiek mažesnė nelaimė įvyko Vilniuje. Tiek ten buvo visai šalia gyvenamųjų namų, tiek čia. Netgi sakyčiau, visai netoli miesto centro užsidegė autosąvartynas. Ačiū profesionaliai veikusiems ugniagesiams ir kitoms tarnyboms, kurios gana, sakyčiau, sparčiai situaciją suvaldė ir iki šiandienos ryto bent jau didžiulio masto gaisro nebėra.

Tačiau klausimas yra tas: kaip tokios įmonės randa vietą visai šalia gyvenamųjų namų ir netoli miesto centro? Kodėl tokioms įmonėms leidžiama užsiimti tokia taršia, galimai taršia veikla? Atsitikus tokiai nelaimei, kai prasideda gaisras, šiandien kiek Vilniaus miesto mokyklų nedirba? Ir tos, sakyčiau, net ir nutolusios, Karoliniškėse esančios mokyklos nedirba, viskas veikia nuotoliu, nes baiminamasi būtent dėl taršos pasekmių", - ketvirtadienį vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pasiteiravo parlamentaras Julius Sabatauskas.

„Noriu pažymėti, kad po keleto incidentų, kurie yra buvę, tarp jų ir Alytuje, Vidaus reikalų ministerija inicijavo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atliktų intensyviai planinius ir neplaninius patikrinimus būtent tokiuose pavojinguose objektuose, įvertintų galimas rizikas. Nes matome, kad iš to gali atsirasti labai rimtos pasekmės. Tai yra nuolatos daroma, tikrai atidžiai stebime situaciją su Aplinkos apsaugos ministerija ir jai pavaldžiomis įstaigomis. Taip pat dabar dirbame prie tam tikrų pakeitimų, kurie leistų dar griežčiau reguliuoti tokių objektų veiklą.

Noriu pabrėžti, tai yra daugiau, sakyčiau, aplinkosauginiai dalykai, bet jeigu paklaustumėte mano nuomonės apie tokius objektus ir jų buvimą miestuose, miestų centruose, tai, žinoma, manau, kad tai yra labai didelis pavojaus šaltinis. Matyt, sprendimai turėtų būti daromi tokie, kad tokie objektai neturėtų būti šalia gyvenamųjų namų, ir sprendimų priėmėjai tai turėtų padaryti", - teigė A.Bilotaitė.

Žodžio paprašė ir aplinkos ministras S.Gentvilas.

„Gerbiamas Juliau, gaisrų kyla kas dieną ir jie yra vis fatališkesni. Praeitą savaitę per tris paras kilo daug gaisrų ir žuvo žmonių, bet antraštės yra tikrai pasiklydusios. Šitas konkretus gaisras sukelia ažiotažą dėl to, kad taršos daugiau paleidžiama į dangų, bet nenukentėjo žmonės, itin operatyviai sureagavo tarnybos. Turbūt be priekaištų veikė ir savivaldybė, ir Visuomenės sveikatos centras, ir ugniagesiai gelbėtojai, ir informavimas. Čia yra su pasekmėmis, bet prašau neteisti iš karto sistemos dėl to, kad įvykio aplinkybės šiandien dar nėra aiškios. Tai yra vienas dalykas.

Antras dalykas: Vilnius turi pramoninę teritoriją miesto centre. Tai yra geležinkelio stoties kvartalas. Penkerius metus rengiama konversijos vizija, jinai vis dar neįgyvendinama. Ten yra lokomotyvų depai. Važiuosite Panerių gatve, matysite sukrautas anglių krūvas Vilniaus miesto centre, matysite autolaužynus. Reikia Vilniaus geležinkelių, Vilniaus savivaldybės postūmio, kad iš tikrųjų pramoninės teritorijos būtų iškraustytos", - dėstė S.Gentvilas.

Pasak jo, standartai tokioms atliekų tvarkymo įmonėms nuolat griežtėja.

„Griežtėja dėl to, kad dėl ličio baterijų (ar tai būtų elektroninės cigaretės, ar tai būtų mobilūs telefonai) gaisrai atliekų tvarkymo sektoriuje intensyvės, nes tiesiog yra savaime užsidegančių medžiagų. Gaisrų bus, tiktai klausimas, kaip mes greitai juos suvaldysime", - kalbėjo S.Gentvilas.

Seimūnui T.Tomilinui nepatiko ministro atsakymas, „kad gaisrai kyla".

„Aš tik pasakysiu, kad pernai, kai kilo didžiulis gaisras Gariūnuose, atliekų įmonėje, tai aš tikrai tai laikiau tiesiog tragedija ir netgi nekėliau viešai jokių klausimų ministrui. Bet kai mažiau nei 8 mėnesius antrą kartą kyla didžiulis gaisras atliekų įmonėje, veikiančioje tiesiogiai praktiškai Vilniaus centre, tai kyla jau sisteminis klausimas, ar mes viską padarėme, ar jūs viską padarėte, kad po to didžiulio gaisro būtų daugiau patikrinimų, galbūt griežtėtų sąlygos atliekų tvarkytojams? Ar buvo organizuoti reidai ir panašiai? Ką jūs konkrečiai padarėte po to gaisro?" - perklausė T.Tomilinas.

„Visų pirma, atsako savininkas ir veiklos vykdytojas. Visada reikia klausti, kodėl įvyko gaisras, ar buvo savininko kaltė, ar ne savininko kaltė? Po to, ar valstybiniai standartai buvo pakankami?

Dabar apie valstybinius standartus. Teisingas klausimas, ar mes turime juos pakankamus? Nei pagal aplinkosauginius parametrus, nei pagal priešgaisrinius parametrus ši įmonė nebuvo pavojinga. Ji neturėjo sprogstamųjų medžiagų, ji neturėjo pavojingų atliekų, ji neturi ir nekvalifikuojama kaip tokia įmonė, kuri turi turėti sanitarines apsaugos zonas. Ji veikia pramoninėje teritorijoje, taip, tai yra miesto centras. Nei PAGD, nei Aplinkos apsaugos departamentas jos nekvalifikavo kaip pavojingos. Tikrinimai, kurie vyko nuo 2015 metų, neparodė įmonės pažeidimų. Paskutinis tyrimas buvo atliktas 2022 metų spalį. Irgi neparodė. Kitas turėjo būti 2025 metais.

Bet dabar klausiate, kaip reikia griežtinti ir kas padaryta po „Ecoservico". Tai yra padaryta. Gerbiama kolegė Agnė užsiminė apie mūsų bendrą darbą. Kadangi atliekų tvarkymo sektoriuje yra didesnis pavojus, tai dabar netrukus bus patvirtintas naujas priešgaisrinis standartas atliekoms tvarkyti. Atliekų tvarkymo kaupai negali būti didesni negu 600 kv. metrų. O vakarykščio gaisro bendras kaupas buvo 2 tūkst. kv. metrų. Neturi būti aukštesni negu 5 metrai. Bent trečdalis teritorijos turi būti laisvos, kad išstumdytų atliekas. Šie standartai įsigalioja. Tas pereinamasis laikotarpis prisitaikyti - metai. Ir jie įsigalioja 2025 metais atliekų tvarkymo sektoriuje.

Taip, yra sugriežtinama. Natūralu, bus išstumtos tokios įmonės iš miestų centrų, nes jos turės turėti aukštesnius standartus, platesnes teritorijas ir taip toliau. O tyrimas parodys, kas iš tikrųjų kaltas. Man atrodo, čia anksti kaltinti politikus, kad jie davė per žemą standartą", - dėstė S.Gentvilas.