2 nuotr.Tęsiasi Norvegijoje gyvenančių lietuvių problemos su šios šalies vaiko teisių sergėtojais - per pastarąjį mėnesį iš dar trijų šeimų vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ paėmė vaikus. Lietuvos vadžios institucijos teigia norvegų sprendimų paveikti negalinčios.
Norvegijoje dirbanti advokatė Sandra Latotinaitė „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad pastaruoju metu iš lietuvių šeimų buvo paimti trys vaikai - 12 bei 6 metų ir 3 mėnesių. Dviem atvejais vaikai paimti įtariant, kad šeimoje prieš juos smurtaujama, vienas vaikas paimtas dėl vieno iš tėvų sveikatos problemų.
Advokatė teigė, kad dvi į „Barnevernet“ akiratį patekusios šeimos yra jos klientai, tačiau kol kas nieko konkretesnio apie bylas ji pasakoti negalinti. Paminėjo tik tiek, kad vieno iš vaikų mama jau kitą dieną išvyko į Ispaniją - net nedalyvavo komisijos dėl vaiko paėmimo posėdyje.
Tačiau Gražina Leščinskienė, iš kurios Norvegijos vaiko teisių gynėjai sūnų Gabrielių atėmė prieš pusantrų metų ir kurį, slapstydami nuo mamos, perkėlė jau pas trečius globėjus, tęsia žygius mėgindama susigrąžinti vaiką. Praėjusią savaitę ji buvo susitikusi su „Barnevernet“ vadovo Ingvės Blakstado Kapeleno (Ingve Blakstad Cappelen) įgaliota atstove Ane Merete Eide (Anne Merethe Eide).
Kaip teigia susitikime G.Leščinskienę lydėjusi vertėja Neringa Ozolina, po susitikimo motina buvo sugniuždyta, nes vilties, kad norvegai grąžins sūnų jai ar perduos globėjai Lietuvoje, vis mažiau. Kitų šeimų praktika rodo, kad praėjus dvejiems metams nuo paėmimo susigrąžinti vaiką galimybių beveik nebėra, - gali būti pradėtas įvaikinimo procesas.
Pasak N.Ozolinos, „Barnevernet“ atstovė paaiškino, kad vaikas perkeliamas jau pas trečius globėjus dėl rizikos, jog jį gali būti vėl mėginama išvežti į Lietuvą. Šiuo metu berniukui taikomas šeštas apsaugos lygis. Jei vėl kils įtarimų, kad mama jį rado, apsaugos lygis bus padidintas, o tai reikš, kad bus pakeista jo tapatybė.
Lietuvių kalbos mokytoja Gabrieliui, nors norvegai ir privalo tai padaryti, iki šiol nepaskirta, nes „lietuvė mokytoja yra pavojinga dėl informacijos apie berniuko gyvenamąją vietą nutekėjimo“.
Paklausta, kodėl Norvegija nesilaiko daugelio Vaiko teisių konvencijos punktų, A.M.Eidė lietuvėms paaiškino, kad Norvegija turi atskirą Vaiko teisių įstatymą, ir jei iš tėvų vaiko globą perima „Barnevernet“, vadovaujamasi ne konvencija, o įstatymu. Kitaip sakant, vaikas oficialiai Lietuvai nebepriklauso. Tiesa, klausimas dėl jo perdavimo globėjams Lietuvoje galbūt galėtų būti svarstomas, jei būtų gautas oficialus reikalavimas dėl berniuko grąžinimo į Lietuvą iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Kol kas jokio oficialaus rašto nėra gauta.
„Barnevernet“ atstovė patvirtino, kad G.Leščinskienė niekada nebuvo siejama su priklausomybe, blogais įpročiais ar smurtu prieš vaiką. Tiesiog vaiko teisių sergėtojai mano, kad jai nepakanka motinystės gebėjimų. Negana to, nuspręsta, kad nėra ir pagalbos priemonių, kurias teikiant mama atgautų galimybę pasirūpinti vaiku.
G.Leščinskienės paklausta apie Gabrieliaus sveikatą, A.M.Eidė infor o, kad berniuko sveikata gera, tik... per užimtumą buvo pamiršta laiku nuvesti jį pas odontologą, tad dantyse rastos 9 skylės. Dar naktimis jis dažnai pabunda dėl košmarų, bijo miegoti tamsoje, tačiau vaistų negeria.
Teismo posėdis dėl Gabrieliaus turėtų įvykti sausio 19 d. Kadangi ankstesnė tyrėja šios bylos atsisakė dėl kritikos ir padidėjusio dėmesio bylai, teisme „Barnevernet“ atstovaus pats tarnybos vadovas I.B.Kapelenas.
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas „Vakaro žinias“ informavo, kad Lietuvos ambasadai Norvegijoje yra žinomi keli pastarieji atvejai apie paimtus iš tėvų nepilnamečius vaikus, - informaciją ambasada gavo iš tėvų interesams atstovaujančios advokatės S.Latotinaitės. Tačiau ambasada nėra susipažinusi su šių bylų turiniu, nepilnamečių tėvai į ambasadą nesikreipė ir apie nepilnamečių vaikų paėmimą neinformavo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
