Nauja europinių milijonų pasisavinimo afera – galbūt „įkvėpė“ ir žaliasis kursas

Įžvelgė užaukštintas kainas

Apie galimą stambią dar vieną aferą pasisavinant europinius milijonus ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.

Įtariama, kad apgaulės būdu organizuota grupė 2018-2024 m. sistemiškai klaidino viešąją įstaigą „Inovacijų agentūra" bei įgijo beveik 6 mln. eurų struktūrinių fondų lėšų.

„Veika pasireiškė tuo, kad vykdant inovacijų modernizavimo projektus organizuotos grupės nariai, per ilgą laikotarpį imituodami sandorius tarp susijusių asmenų ir įmonių, taip pat - ir atsiskaitymus, įgijo įvairią milijoninės vertės įrangą, pateikė kaip įgytą už didelę kainą - panaudojo užaukštintų kainų tipologiją, taip suklaidino „Inovacijų agentūrą", įgijo dideles lėšas. Taip pat tyrimo metu nustatyta ir bus teisme įrodinėjamos aplinkybės, kad dalis įrangos buvo įgyta iš kitų šalių nei buvo atvaizduota dokumentuose, ji buvo perdažoma, taip pat buvo įgyta nenauja įranga, kuri atvaizduota kaip nauja", - paaiškino V.Kukaitis.

Jis pateikė pavyzdį, kaip 100 tūkst. eurų realiai kainuojančios staklės ar gamybos linija per susijusias įmonių grandines tampa 1 mln. eurų vertės.

Siekia ir Azijos šalis

R.Urbonas informavo, kad pernai gruodį ir šių metų sausį FNTT pareigūnai, kurių operacijoje dalyvavo per 100, atliko daugiau nei 90 kratų ir poėmių visoje Lietuvoje. Buvo ir yra analizuojama daugiau nei 200 fizinių ir juridinių asmenų sąskaitų įvairiose finansų įstaigose, dėl pagalbos renkant tyrimui reikšmingus duomenis kreiptasi į įvairias užsienio valstybes.

Įtarimai dėl didelės vertės sukčiavimo, pinigų plovimo, dokumentų klastojimo ir neteisėtos įmonių veiklos pareikšti 26 asmenims. Šešiems iš jų skirtas 2-6 mėnesių suėmimas, o kitiems įtariamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Įtariamieji yra Lietuvos piliečiai: daugiausia - iš Kauno regiono, o taip pat - Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių. Dalis jų teisėsaugai buvo žinomi jau anksčiau.

Manoma, kad nusikalstamoje schemoje dalyvavo daugiau nei 30 Lietuvos ir įvairių užsienio šalių bendrovių. Anot V.Kukaičio, vienas tyrimo aspektų - veika išsiplėtusi už ES ribų, dalyvauja keletas Azijos regiono valstybių.

„Pasikinkė" žaliąją kryptį

Pasak prokuroro, kalbama apie veiką modernizuojant įmones, pavyzdžiui, ES finansuojamos tvariosios energetikos srityje: „Plastiko surinkimo drožlės, betono blokeliai, baldai, pakuotės. Tai yra tokie įrenginiai, kurie gamina daiktus, ekologiškai tvarius arba vizualiai ekologiškai tvarius, tačiau tokiais nėra."

V.Kukaitis pažymėjo, kad dar vienas pavojingumo aspektas šioje byloje yra toks, kad bendrovės, kurios gavo šimtatūkstantines sumas, įgijusios įrangą turėjo vykdyti projektus 3-4 metus, bet dalis įmonių dabar yra bankroto situacijoje.

Tyrimas pradėtas dar 2021 m. dėl mažos minėtų milijonų dalies, tačiau įtariamieji, pagal pareigūnų surinktus duomenis, ėmė maskuotis: pradėjo veikti statytiniai vadovai, fiktyvios įmonės.

Prokuroras informavo, kad pavyko nutraukti 2024 m. sudarytas sutartis, kuomet tos pačios organizuotos grupės nariai, kaip įtariama, tęsdami sukčiavimo veiksmus, bandė įgyti dar daugiau nei 6 mln. eurų ES ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Pažymėta, kad tai bene stambiausio masto Europos deleguotųjų prokurorų toks tyrimas, vertinant išskirtinai nacionalinį atvejį.

Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 8 metų, o už pinigų plovimą - iki 7 metų. Už juridinio asmens įsteigimą ir naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 2 metų.