1 nuotr.Norvegijos vaiko teisių tarnybos, pasisavinusios mūsų emigrantų vaikus, nė nežada Lietuvai teikti informacijos apie bylas, vykstančias Norvegijos teismuose dėl lietuvių vaikų.
Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinės integracijos ministerija nėra ratifikavusi 1996 metų Hagos konvencijos, kuri atvertų Lietuvai kelią daugiau sužinoti apie tai, kas daroma su lietuvių vaikais. Regis, Norvegijai naudinga nepasirašyti minėtos sutarties.
Atėmė dukrą mokykloje
„Vakaro žinios“ jau rašė apie Norvegijos vaiko teisių tarnybas, konkrečiai - „Barnevernet“, kuri be jokių skrupulų iš lietuvių emigrantų, kitų šalių piliečių Norvegijoje atima vaikus. Mūsų aprašyta lietuvės Daivos Vinjė istorija, kai iš jos šeimos buvo atimtas sūnus - ne vienintelė.
Skaudžią dramą Norvegijoje teko išgyventi ir Loretai Daškevičei - iš moters buvo atimta dukra be jokių perspėjimų - tiesiai iš mokyklos.
„Mano vaikas buvo iš manęs paimtas esą smurto pagrindu, o smurto net nebuvo, tiesiog mano girta giminaitė pranešė Norvegijos vaiko teisių tarnybai, kad matė, kaip aš dukrai pliaukštelėjau. Taip, to neneigiu, pripažįstu, tačiau tai nebuvo smurtas“, - pasakojo L.Daškevičė.
Pasak moters, Norvegijos vaiko teisių tarnybai tėvų argumentai neįdomūs, juo labiau liudininkų parodymai teisme tikrosios mamos naudai.
„Mano minėtoji giminaitė po savo skundo ėjo pas mane, atsiprašinėjo, sakė, vaiko niekas neatima už pliaukštelėjimą, tačiau viskas juk buvo kitaip, - pasakojo lietuvė Loreta. - Aš pati turiu 20 metų pedagoginio darbo stažo, dirbau pagal M.Montesorio sistemą, turiu nepriekaištingą charakteristiką. Visi mano liudininkai Norvegijoje per teismą - tiek lietuviai, tiek norvegai - liudijo nuostabiai, tačiau liudijimams teismas buvo kurčias. Sprendimas buvo priimtas tik vienos pusės naudai, t.y. vadinamosios vaikų gerovės naudai.“
L.Daškevičė prisiminė, jog tiek vaiko teisių tarnyba, tiek teismas matė jos dukros ašaras, girdėjo žodžius, kad ši nori pas mamą, tačiau lietuvės dukra jėga liko kitoje šeimoje.
„Laiškus išsiunčiau visiems Seimo nariams, prezidentei, Vaiko teisių tarnybai, Lietuvos ambasadai Norvegijoje ir kitur, kur tik įmanoma. Bet jokios pagalbos“, - neslėpė apmaudo Loreta.
Norvegija atsisako bendradarbiauti
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, paklausta, kiek laiškų iš lietuvių emigrantų šeimų gauna, teigė, kad minimaliai. Pasak jos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos teisė baigiasi su valstybės sienomis.
„Informacijos apie vaikus, kurie paimti iš Lietuvos piliečių, gyvenančių Norvegijoje, mūsų tarnyba negauna, nes Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinės integracijos ministerija nėra ratifikavusi 1996 metų Hagos konvencijos „Dėl jurisdikcijos taikytinos teisės pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Danutė Umbrasienė.
Pasak jos, užklausus apie konkrečius atvejus Norvegijos institucijos informuoja, kad mums, kaip trečiai šaliai, negali teikti informacijos apie bylą.
Tiesa, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai žinomi 6 atvejai apie 9 paimtus vaikus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
