6 nuotr.Į vis didesnį populiarumą įgaunančių pavežėjų veiklą gręžiasi ne tik įstatymų leidėjai, bet ir teisėsaugininkai. Teiginiai, kad net apie trečdalis jų gali dirbti nelegaliai, nėra laužti iš piršto. Sostinės policininkai sulaikė dvejus metus šešėlyje tūnojusius asmenis, prie vairo sodinusius atvykėlius iš Azijos.
Vilniaus apskrities VPK kriminalistai sulaikė penkis asmenis - du nelegalios pavėžėjimo veiklos organizatorius ir tris jų bendrininkus. Du ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo turto pasisavinimo pradėti bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija.
Nustatyta, jog šešėlinę veiklą įtariamieji Vilniuje vykdė apie dvejus metus. Tačiau iš apie 90 pavežėjų oficialiai įdarbinta tik 30. Nemokant mokesčių, nelegaliems vairuotojams atlyginimai, nuo 700 iki 1200 eurų, mokėti grynaisiais pinigais. Nuo didžiosios dalies gautų pajamų, kurios per tuos metus siekė daugiau nei 350 tūkstančių eurų, mokesčių valstybei nemokėjo ir veiklos organizatoriai.
Šešėlinė veikla vykdyta prisidengiant keliomis įmonėmis. Vilniečius ir miesto svečius vežiojo iš trečiųjų šalių atvykę asmenys, daugiausia Tadžikistano ir Uzbekistano piliečiai. Sutvarkę leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje, įtariamieji jiems parūpindavo gyvenamąsias patalpas, transporto priemones, apmokydavo naudotis pavėžėjimo paslaugų platformomis. Dalis iš Azijos atvykusių vairuotojų manė, jog lietuviškose įmonėse dirba legaliai, nes jiems buvo pateiktos pasirašyti netikros darbo sutartys.
Sulaikytų asmenų namuose, įmonėse bei kitose vietose atliktos 23 kratos, per kurias paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi dokumentai ir daiktai. Apklausta daugiau nei dvidešimt liudytojų. Įtariamųjų padaryta žala nustatinėjama, aiškinamasi, ar jie nėra įvykdę ir daugiau nusikaltimų.
Šių metų rugsėjo pabaigoje Seimas patvirtino Kelių transporto kodekso (KTK) straipsnių pakeitimus, kurie griežčiau reglamentuos vis didesnį populiarumą įgaunančių pavežėjų veiklą. Nuo 2020 m. liepos 1 dienos leidimus pavežėjams išduos nebe savivaldybės, o Lietuvos transporto saugos administracija.
Tačiau taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidento Ričardo Kriukovo teigimu, minėti KTK straipsnių pakeitimai yra gerokai pavėluoti. Tuo labiau kad net trečdalis pavežėjų dirba nelegaliai.
„Pavėžėjimo veikla Lietuvoje vykdoma jau beveik ketverius metus ir tik dabar matome pirmąjį kažkokį jos reglamentavimą. Apie 30 procentų pavežėjų apskritai dirba nelegaliai. Lietuviškai nemokantys atvykėliai iš kitų šalių apgyvendinami išnuomotame kambaryje ir kol vienas miega, kitas vairuoja. Užtenka tik vieno leidimo. Padirba porą mėnesių ir išvažiuoja“, - sakė R.Kriukovas.
Taksistų teigimu, kuo daugiau uždirbti siekiantys pavežėjai rizikuoja ir keleivių saugumu.
„Kalba eina ne tik apie vairavimo stažą ir leistinas alkoholio promiles, reikalavimus automobiliui, jų techninės apžiūros periodiškumą. Apie 90 procentų pavežėjų, dirbančių legaliai ir nelegaliai, užtenka tik privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Jei jie nurodytų, kad veš keleivius, draudimas pabrangtų apie tris kartus. Tad jei toks pavežėjas padarys avariją, kurioje nukentės jo keleivis, pastarasis draudimo išmokos negaus“, - tikino R.Kriukovas.
