Po degalų sprogimo darbuotojas virto deglu – darbdavys išgirdo nuosprendį

Sumanė išpilti visus degalus

Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bei palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, teko atsakyti vienos Kuršėnų įmonės vadovui 61 metų Rimantui Pranckaičiui. Kaip informavo Šiaulių apylinkės teismas, nelaimė darbe, kurios metu apdegė vyras, įvyko 2020 m. balandį.

Nukentėjęs žmogus tvirtino, kad dirbo įmonės patalpose, vykdė darbdavio nurodymus ir kartu su juo pylė iš sunkvežimio bako degalus. Kaltinamasis pjovė bako, kuriame buvo likę dyzelino ir benzino mišinio, kampą, nes norėjo išpilti visus degalus. Įvyko sprogimas. Darbuotojas virto deglu - jo rūbai užsidegė.

Nenorėjo pakenkti darbdaviui

Vyras bandė gesinti ugnį voliodamasis. Jį gesino ir darbdavys, tačiau ugnis nenuslopo. Tuomet nelaimėlis šoko į vandens statinę ir taip užsigesino. Nudegė visi darbuotojo rūbai. Juos vyras nusiplėšė, o apdegusius ir apsilydžiusius batus nuo kojų nutraukė darbdavys. Kaip vėliau nustatyta, nudegimai apėmė 35 proc. kūno paviršiaus.

R.Pranckaitis nukentėjusiojo klausė, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), tačiau nenorėdamas pakenkti darbdaviui vyras jos atsisakė. Nelaimėlis ant kūno tik užsimetė striukę ir vadovas jį parvežė į namus. Čia nebegalėdamas iškęsti skausmo vyras nubėgo pas kaimynus. Šie iškvietė „greitukę".

Atvykus medikams nukentėjusysis, nenorėdamas pakenkti darbdaviui, pasakė, kad apdegė sprogus benzininio pjūklo bakeliui. Vis tik vėliau apklausiamas nurodė teisingas įvykio aplinkybes.

Pateikė išgalvotas versijas

R.Pranckaitis savo kaltę neigė. Anot teismo, jis nurodė, kad jokių darbų kartu su nukentėjusiuoju bendrovės patalpose neatliko: degalų iš bako nepylė, kampiniu šlifuokliu jo nepjovė, darbuotoją pamatė jau degantį ir gesino. Kaltinamasis pateikė įvairias išgalvotas versijas, kaip galėję užsidegti darbuotojo drabužiai.

Darbdavys nurodė, kad jokių darbų saugos ar priešgaisrinės saugos taisyklių jis nepažeidė ir sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kilo ne dėl jo kaltės - esą specialūs rūbai A.Š. buvo išduoti, tik vyras pats jų nevilkėjo. Taip pat R.Pranckaitis aiškino, kad nukentėjusiojo be pagalbos nepaliko, nes pats A.Š. prašęs nekviesti „greitukės". Nuvežęs nukentėjusįjį į namus vyko atvežti vaistų, tačiau jų perduoti nepavyko, nes jau buvo iškviesta GMP.

Pašalino pėdsakus

Teismas konstatavo, kad kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusiojo parodymai, patvirtinti liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Pastebėta, kad bendrovės patalpose jokių apdegusių rūbų, batų, nukentėjusiojo telefono, kitų buvusio gaisro pėdsakų nerasta. Nukentėjusiojo A.Š. namuose nerasta jokių apdegusių drabužių. Kaip nurodė teismas, tai patvirtina tai, kad įvykio vieta buvo sutvarkyta ir pašalinti visi galimi pėdsakai. Be to, kaltinamasis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad darbuotojui buvo išduoti specialūs, ugniai atsparūs rūbai.

Tai, kad nukentėjusiojo A.Š. gyvybei grėsė pavojus, patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados.

Bauda - dešimtys tūkstančių eurų

Teismas darbdavį pripažino kaltu ir skyrė 22,5 tūkst. eurų dydžio baudą. Nukentėjusio darbuotojo ieškinys tenkintas iš dalies - iš civilinio atsakovo, bendrovės, priteista 300 eurų turtinei žalai ir 30 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip komentavo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, šis nelaimingas atsitikimas kilo dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų: „Pats sukėlęs nukentėjusiajam pavojingą būseną, būdamas darbdaviu ir privalėdamas suteikti darbuotojui pirmąją pagalbą, iškviesti GMP, ir galėdamas tai padaryti, to nepadarė, tačiau parvežė nukentėjusįjį į namus ir jį paliko."

Anot teisėjos, darbdavys tyčia nukentėjusįjį paliko be pagalbos: „Kaltinamojo ilgalaikė darbinė ir gyvenimiškoji patirtis rodo, kad jis privalėjo suprasti ir suprato, kad nukentėjusiojo gyvybei gali grėsti pavojus."
Nuosprendis dar gali būti skundžiamas.