Po greitosios pagalbos centro vadovės paštą kuičiasi bildukai

Laikinai centro direktorės pareigas einanti R.Seniūnienė iš pradžių bandė su bildukais kovoti pasitelkusi kompiuterių specialistą, tačiau, nežinomiems nedorėliams nesiliaujant kišti nagus prie jos kompiuterio, kreipėsi į policiją. Dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pirmą kartą bildukai R.Seniūnienės elektroninėje erdvėje apsireiškė vėlų rugpjūčio 8 d. vakarą. Tą vakarą centro vadovė, būdama namuose, į mobilųjį telefoną gavo pranešimą, kad yra prisijungta prie jos asmeninės elektroninio pašto paskyros. Prisijungęs nedorėlis nusikopijavo ir persisiuntė asmeninius direktorės elektroninius laiškus. Tas pats veikėjas nusikopijavo elektroninius laiškus ir iš moters tarnybinės paskirties elektroninio pašto dėžučių.

„Įvedus mano darbo kabinete esančio kompiuterio slaptažodį atsiverdavo prieiga ir prie asmeninio, ir prie tarnybinio pašto - norint jais naudotis papildomų slaptažodžių įvesti nereikėjo, - pasakojo R.Seniūnienė „Vakaro žinioms“. - Neabejoju, kad be mano žinios įeiti į kabinetą ir prisėsti prie kompiuterio galėjo tik kas nors iš mano vadovaujamos įstaigos darbuotojų. Teiravausi jų, ar kuris nors nebuvo prisėdęs prie kompiuterio savo reikalais. Atsakė, kad ne“.

Pasak direktorės, jos kabinetas yra rakinamas. Raktus nuo šio kabineto turi tik pati įstaigos vadovė ir mechanikas, bet jis tuo metu atostogavo ir buvo išvykęs. Kadangi spyna sena, direktorė neatmeta tikimybės, kad raktą nuo jos iš senų laikų galėjo turėti ir dar kuris nors įstaigos darbuotojas. Ko buvo galima ieškoti direktorės asmeninio bei tarnybinio pašto dėžutėse?

„Galbūt įsilaužėlis ieškojo darbinės informacijos, kuria tikėjosi sukompromituoti mane kaip vadovę ir įstaigos dalininkus iš savivaldybės, - svarstė R.Seniūnienė. - Tiesa, nežinau, kokios kompromituojančios informacijos galima ieškoti viešojoje įstaigoje, kurios dalininkė yra savivaldybė. Mūsų finansinė ataskaita yra vieša, skelbiama įstaigos tinklalapyje, su ja susipažinti gali kas tik nori“.

Įstaigos vadovė pasakojo, iškart į policiją nesikreipusi. Po pirmosios bildukų atakos R.Seniūnienės paprašytas kompiuterių specialistas jos kompiuteryje įvedė nustatymus, reikalaujančius slaptažodžių ir įjungiant kompiuterį, ir bandant prisijungti prie elektroninio pašto. Tačiau ir tai nepadėjo - slaptažodžiai ir vėl buvo „nulaužti“, vėl naršyta po pašto dėžutes, iš jų persiųsta informacija į kitus paštus. Kai kurių direktorės asmeniniame pašte buvusių dokumentų išvis neliko.

„Atėjusi į darbą nebegalėjau prisijungti prie elektroninio pašto dėžučių, - pasakojo „Vakaro žinioms“ R.Seniūnienė. - Iš atostogų grįžęs kompiuterių specialistas vėl viską sutvarkė. Pakeitėme ir kabineto durų spyną - dabar raktus nuo kabineto turiu tik aš, tad tikiuosi, kad kurį laiką bus ramu“.

Kas gi tie bildukai, naršantys po elektroninę įstaigos vadovės erdvę? R.Seniūnienė neslėpė turinti konkrečių įtarimų, bet jų neatskleidė. „Kai žmogus neatlieka savo pareigų, jam pareiški pastabą, tada ir prasideda tokie dalykai“, - tepasakė direktorė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“