Po prokurorės skundo vaikus skriaudusiai motinai nelaisvė pailgėjo dvigubai

Molėtų rajono gyventojos L. G. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 metų balandžio mėnesį. Jos sesuo pranešė policijos pareigūnams mačiusi, kaip išvakarėse besisvečiuodama jos namuose L. G. delnu trenkė savo tuo metu dvimečiam sūnui į veidą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o jį kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. G. kelerius metus sistemingai vartojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo vyresniąją dukrą (tuo metu mergaitei buvo 6-11 metų) ir vieną kartą smurtavo prieš sūnų.

Dar 2013 metais Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu L. G. dėl psichologinės ir fizinės prievartos prieš vaikus buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2014 metais iš L. G. buvo paimta vyresnioji dukra ir apgyvendinta pas globėją. Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, iš motinos buvo paimtas ir sūnus.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė, kad vaikai, ypač vyresnioji dukra, nuolatos motinos buvo skriaudžiama maždaug 5 metus - nuo 2010 metų pradžios.

Mažametė mergaitė apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teismo teisėją pasakojo, kad mama ne kartą ją yra mušusi kumščiais per galvą ir kitaip smurtavusi, versdavo miegoti ant grindų ir net neduodavo antklodės užsikloti.

Neretai L. G. dukters neleisdavo į mokyklą, liepdavo prižiūrėti broliuką, o pati pradingdavo iš namų. Mažametė patyrė ir psichologinį motinos spaudimą - ši jai siųsdavo SMS žinutes, kuriose grasindavo nusižudyti, visaip ją žemindavo. Būdama trečiokė, mergaitė pati buvo išsikvietusi policiją, nes neblaivi motina reikalavo, kad ji prižiūrėtų ir broliuką, ir jos sugėrovės vaiką.

Tokie išgyvenimai mažametei nepraėjo be pasekmių - atlikus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę buvo nustatyta, kad motinos veiksmai mergaitę paveikė psichotraumuojančiai, jai pasireiškė emocijų, elgesio, miego sutrikimai. Ekspertai konstatavo, kad mažametė taip reagavo į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl motinos naudoto fizinio ir psichologinio smurto.

Praėjusių metų spalio 24 dieną Molėtų rajono apylinkės teismas L. G. pripažino kalta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ( „Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui ar nežymus sveikatos sutrikdymas"), 138 str. 2 d. („Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas") bei 163 str. ( „Piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ir pareigomis"). Subendrinęs bausmę su 2015 metų lapkritį už vagystę L. G. skirta ir neatlikta bausme, teismas skyrė jai laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams. Be to, iš nuteistosios buvo priteista atlyginti dukrai 3 tūkst. eurų , o sūnui - 1 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Valdemara Chodorcevičienė šį nuosprendį apskundė Panevėžio apygardos teismui.

Apeliaciniame skunde prokurorė prašė nuteistajai skirti griežtesnę bausmę, nes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė nuteistajai galutinę bausmę.

Prokurorė apeliacijoje pabrėžė, jog 2015 lapkritį Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu L. G. buvo paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (jos vykdymą atidedant 3 metams). 2016 metų spalio 24 dienos nuosprendžiu bendrindamas bausmes, paskirtas dviem nuosprendžiais, teismas galutinę laisvės atėmimo bausmę paskyrė savo trukme mažesnę negu nuteistajai buvo paskirta minėtu ankstesniu nuosprendžiu.

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės skundą, jos argumentus pripažino pagrįstais.

Panevėžio apygardos teismas vasario 3 dieną už piktnaudžiavimą motinos teisėmis bei nesunkų mažamečio sveikatos sutrikdymą skyrė L. G. laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo nekeista.