STT čiupinėja energetikos banginius

Užvakar Vilniaus valdybos pareigūnai atliko kratas buvusio AB „Lietuvos energija“ vadovo Rymanto Juozaičio ir ilgamečio AB „Lietuvos elektrinė“ direktoriaus Prano Noreikos namuose.

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių 63-ejų R.Juozaitis „Lietuvos energijos“ generaliniu direktoriumi dirbo nuo 2002 m., o nuo 2008 m. buvo „Leo LT“ valdybos pirmininkas. Dabar jis - Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas.

P.Noreika, „Lietuvos elektrinei“ vadovavęs 48 metus, nuo 1962-ųjų, - pensininkas. Šį rudenį jam turėtų sueiti 90 metų.

Tyrėjai bando išsiaiškinti korupcines schemas, galimai egzistavusias 2004-2009 m. šių asmenų vadovaujamose įmonėse, kurių pagrindinė akcininkė buvo Lietuvos Respublika. Esama įtarimų, kad organizuojant didelės vertės tarptautinius viešuosius pirkimus „galėjo būti vykdomos nusikalstamos veikos - stambaus masto kyšininkavimas ir papirkimas, siekiant paveikti viešųjų pirkimų rezultatus ir įsigytų paslaugų bei vykdytų darbų netrukdomą tęstinumą“.

Remiantis STT pranešimu, galimai neskaidrūs viešieji pirkimai ir korupcinės veikos susijusios su „Aplinkos ir techninio Lietuvos elektrinės atnaujinimo“ Elektrėnuose bei Kauno hidroelektrinės modernizavimo projektais, kuriuose dalyvavo ir užsienio įmonės, ir subrangovai iš Lietuvos.

Pats R.Juozaitis jam metamus įtarimus neigia sakydamas, kad tyrime vadovaujamasi Pranciškaus Jurgučio, buvusio „Klaipėdos hidrotechnikos“ valdybos pirmininko, dezinformacija ir melu.

STT nurodyti 2004-ieji sutampa su tuo laiku, kai „Lietuvos energija“ buvo paskelbusi Kauno hidroelektrinės rekonstravimo konkursą. Jį laimėjo kelis rimtus konkurentus nurungusi prancūzų kapitalo bendrovė „Alstom Power“, gavusi 42,7 mln. eurų užsakymą.

Jungtinės Karalystės teisėsauga tiria ir „Alstom“ Elektrėnuose įgyvendintą 200 mln. eurų vertės projektą. Prieš porą metų tyrėjai šios grupės bendrovės „Alstom Power“ darbuotojams buvo pateikę kaltinimus, kad vykdant viename elektrinės blokų sieros šalinimo projektą dalinti kyšiai, tačiau kas juos gavo, nebuvo įvardinta.


Povilas URBŠYS, Seimo narys:

- Manęs ši žinia visiškai nenustebino. Visuomet buvo aktualus klausimas, kodėl valstybinės įmonės pelnai yra nedideli, praktiškai minimalūs. Ir tai tokia įmonė, kuri turi monopolį energetikos srityje. Dėl vykdomų kratų - tikriausiai bandoma atsakyti į klausimą, ar pelnų minimumas negalėjo priklausyti nuo to, kad egzistavo kažkokios neskaidrios schemos ir valstybinė įmonė daugiau dirbo ne tam, kad padidintų valstybės biudžeto pelnus, o tam, kad padidintų privačių ūkio subjektų pridėtines vertes.

- Anksčiau energetikos sektorius buvo lyg ir neliečiamas...

- Man atrodo, buvo tyrimų vienu ar kitu atveju. Bet reikėtų pripažinti, kad, kiek jų buvo dėl energetikos sektoriaus, aš neatsimenu, kad jie būtų baigęsi baudžiamąja atsakomybe su laisvės atėmimu arba ženkliu turto konfiskavimu.

- O kas saugojo energetikus?

- Todėl, kad schemos yra labai supintos, ir jeigu einama į praeitį, tai daug sudėtingiau įrodyti nusikalstamas veikas, negu tada, kai tie nusikaltimai yra daromi. Pas mus visuomet yra taip, kad susigriebiama po kažkiek laiko. Gal todėl, kad atsiranda parodymų tų žmonių, kurie tada tylėjo dėl tam tikrų priežasčių, o pradeda kalbėti dabar, kai vieni ar kiti prarado savo, kaip vadovų, galias. Tai yra dėsninga. Ta sistema tokia uždara, kad informacija sužinoma tada, kai vienas ar kitas pasitraukia iš vadovo posto. Tada žmonės dėl įvairių priežasčių pradeda kalbėti ir bendradarbiauti su teisėsauga.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“