Sukčiai - vieni išmoningiausių žmonių. Net ir išaiškinus jų sukčiavimo būdus, netrukus randa naujų. O patiklių žmonių, pasiduodančių apgavikų manipuliacijoms, nė kiek nemažėja. Apsukrieji nesibodi naudotis visuomenę sukrėtusiomis nelaimėmis ar graudulį keliančiomis asmeninėmis žmogaus bėdomis.
Reaguoja mikliai
Dar nespėjus atslūgti Dembavoje bagažinėje sudegintos merginos tragedijai, pasirodė pranešimų apie tai, jog sukčiai bando pasinaudoti nelaime.
Ir šis atvejis Lietuvoje tikrai nėra pirmasis. Sukčiai skubiai reaguoja į bet kokius visuomenę stipriai veikiančius įvykius ir bando jais pasinaudoti. Jeigu tuo metu nieko reikšmingo nevyksta, visada galima išnaudoti ir asmenines žmonių nelaimes - pinigai renkami prisidengiant mažų vaikų ligomis, suaugusiųjų susirgimais, gausių šeimų skurdu ir pan.
„Sukčiai nuolatos keičia veiklos būdus, taktiką, sugalvoja vis naujesnes istorijas. Pradėjus kalbėti apie naujus sukčiavimo būdus, jie grįžta prie senų. Dauguma nustatytų atvejų, sukčiavimas vykdomas iš įkalinimo įstaigų“, - pasakojo Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Jo teigimu, nusikalstamas veikas darančių asmenų amžius svyruoja nuo 14 iki 50 metų, tačiau dažniausiai pasitaiko 18-25 metų asmenys. Išviliotų pinigų sumos siekia nuo keliasdešimties iki keliasdešimties tūkstančių litų. Ne kartą nukentėjusieji, be pinigų, yra atidavę juvelyrinius dirbinius, garso ir vaizdo techniką, kitus vertingus daiktus.
Panašu į meilę
Psichologas Kęstutis Mykolas Ridikas pasakojo, jog emocingi visuomenėje garsūs įvykiai žmones paveikia, nes daugelis jų įvykius suasmenina.
„Tai tam tikras aukojimas. Tarsi Mišių užpirkimas. Žmonės yra linkę padėti, jeigu jau jų prašo. Žmogų visada yra lengviau įtikinti, jeigu veikiama per emocijas, o ne racionalumą ar protą“, - teigė psichologas.
K.M.Ridikas teigė, jog sukčių veikimas panašus į meilę: „Emocijos panaikina kritiškumą. Čia panašu į stipriausią jausmą meilę. Žmogus, netgi suprasdamas, kad kitas yra negeras, nevertas, vis tiek jį myli ir nieko negali padaryti. Emocijos šiek tiek prasilenkia su protu. Tačiau jeigu mes nepasiduotume emocijoms, būtume robotai. Jos nėra tas dalykas, kurio reikėtų atsikratyti. Bet visuomet reikia pasiruošti. Jeigu esi pasiruošęs ir nusprendęs, kad aukosi tik per oficialius, patikrintus kanalus, tada bus visai kitaip“, - sakė ekspertas.
Visi panašūs
Psichologo teigimu, sukčius galima prilyginti žvejams. Jie užmeta tinklą ir laukia - užkibs arba ne.
„Jie niekuo nesiskiria nuo pramonininkų, kurie išleidžia visokias atliekas į upelius, ar prekybininkų, kurie pasinaudoję žmonių patiklumu įkiša visokias netikusias prekes. Žmogus gauna prekę, bet ji niekam tikusi, o pinigų jis vis tiek neturi. Tai kuo skiriasi tie sukčiai nuo anų? Jie irgi siūlo prekę. Siūlo gerumo sertifikatą, patvirtinantį, kad žmogus yra geras, atjaučiantis, pilietiškas ir t. t.“, - teigė K.M.Ridikas.
Skaičiai
2012 m. užfiksuoti 4984 sukčiavimo atvejai (9,2 proc. mažiau nei 2011 m.), 2011 m. - 5491 arba 24,8 proc. daugiau nei 2010 m. (4400). Čia kalbama apie visus sukčiavimo atvejus - telefoninius sukčius, sukčiavimą internetinėje erdvėje, finansinius sukčiavimus įmonėse ir t. t.
2012 m. vien dėl telefoninių sukčiavimų nukentėjusiesiems buvo padaryta 2 782 178 Lt turtinė žala. Policijos atlikti tyrimai Lietuvos biudžetui kainavo apie 1 236 600 Lt.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
