1 nuotr.10 tūkst. eurų - tokį kąsnį apžiojo telefoniniai sukčiai, apgavę 37 metų vienos Radviliškio bendrovės transporto skyriaus vadovę, tačiau policijos pareigūnams kartu su banko darbuotojais dalį šių pinigų pavyko išgelbėti. Sučiuptas vienas įtariamasis.
Į vienos Radviliškio bendrovės sąskaitą telefoniniai sukčiai nusitaikė pirmadienį. Apie vidurdienį įmonės transporto skyriaus vadovei paskambinęs nepažįstamasis prisistatė policijos tyrėju. Apsimetėlis moteriai pranešė, kad nusikaltėliai įsilaužė į bendrovės kompiuterį ir grobia lėšas. Tokiu pranešimu auką sutrikdęs tariamas policininkas pareiškė, kad norint kuo skubiau užkirsti kelią nusikaltimui ji turinti padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Patikėjusi, kad kalba su policininku, moteris jam padiktavo konfidencialius elektroninės bankininkystės duomenis. Pasinaudoję šiais duomenimis telefoniniai sukčiai iš bendrovės sąskaitos banke į kitas sąskaitas pervedė 10 tūkst. eurų.
Susizgribusi, kad tapo telefoninių sukčių auka, bendrovės darbuotoja apie 15 val. kreipėsi į policiją. Ikiteisminį tyrimą pradėję teisėsaugininkai, padedami bankininkų, operatyviai nustatė, į kokias sąskaitas buvo pervesti bendrovės pinigai. Tą pačią dieną pareigūnus pasiekė informacija apie bandymą išgryninti į vieną šių sąskaitų pervestus pinigus Panevėžyje esančiame banke. Į šį banką atskubėję teisėsaugininkai čia sulaikė 42 metų panevėžietį, ketinusį pasiimti iš savo sąskaitos pinigus, pervestus iš Radviliškio bendrovės. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo atliekantys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sako, kad dalį sukčių pagrobtų pinigų pavyko išgelbėti, tačiau konkrečios sumos neįvardija. Įtariama, kad teisėsaugininkams įkliuvęs panevėžietis yra telefoninių sukčių „kojos“, turėjusios paimti pinigus ir perduoti juos nusikaltimo organizatoriams. Pareigūnai spėja, kad nusikaltimą organizavusių asmenų paieškos, kaip jau įprasta, gali atvesti į kurią nors įkalinimo įstaigą.
Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius:
Bankų klientų sąskaitose laikomi pinigai yra apsaugoti įvairiomis apsaugomis, bet, suveikus žmogiškajam faktoriui, tos apsaugos tampa pažeidžiamos. Sukčių naudojamas profesionalus psichologinis spaudimas žmones labai veikia, todėl juos reikia nuolat šviesti ir kartoti, kad elektroninės bankininkystės duomenų atskleisti nevalia niekam. Galima svarstyti, kiek saugi yra pačių kodų sistema, jei jais pasinaudoti gali bet kas, apgavęs asmenį, kuriam tie kodai suteikti. Jei banko klientas niekada nedaro pervedimų, didesnių nei, pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų, o staiga ima ir perveda 10 tūkst. eurų, nepakenktų papildoma kontrolė, kuri padėtų išsiaiškinti, ar tikrai šią operaciją atlieka sąskaitos savininkas. Kai telefoninių sukčių aukomis tapę žmonės patys ateina į banką pasiimti didelių pinigų sumų, bankų darbuotojai pradeda aiškintis situaciją ir ne kartą klientus yra išgelbėję nuo nuostolių. Galbūt derėtų labiau kontroliuoti ir internetu vykdomas įtartino dydžio operacijas? Elektroniniai pinigai, prie kurių pastaruoju metu raginami pereiti vartotojai, kartais yra patogesni, bet, kaip rodo telefoninio sukčiavimo atvejai, gali pridaryti ir problemų. Kita vertus, kur garantijos, kad žmogus sukčiams neatiduotų ir kojinėje laikomų pinigų? Aišku viena - elektroniniai pinigai tikrai nėra panacėja, ypač žinant, kad mūsų žmonės yra naivūs ir ne itin išprusę finansiškai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
