Šventes apkartino traumos, alkoholis ir šunų įkandimai

Pirotechnikos gaminiai daugiausiai bėdų sukėlė Vilniaus krašte - skaičiuojama, kad traumas patyrė apie 10 švenčių dalyvių. Kaune nukentėjo du žmonės, kelios nelaimės įvyko Šiaulių krašte.

Kaip „Vakaro žinias“ informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vyresnysis gydytojas ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas, nuo gruodžio 31 d. 21 val. iki sausio 1 d. 9 val. į ligoninę iš viso kreipėsi 115 pacientų. Apie 100 jų - dėl patirtų įvairaus pobūdžio traumų. 26 žmonės patyrė sunkias traumas - jiems prireikė rimtesnės medikų pagalbos ir buvo hospitalizuoti.

Užfiksuoti 38 smurtinės traumos dėl durtinių žaizdų ir įsipjovimų. Nuo petardų bei fejerverkų šventiniu periodu iš viso nukentėjo šeši žmonės. Trys iš jų hospitalizuoti dėl ilgųjų kaulų lūžių, plaštakų sužeidimų.

„Per šventinį laikotarpį turėjome 14 toksikologinio pobūdžio pacientų. Du iš jų buvo hospitalizuoti į ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyrių“, - informavo klinikinės toksikologijos gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje, kaip „Vakaro žinias“ informavo ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė, gruodžio 31 d. pagalbą teko teikti dviem paaugliams, petardomis apsideginusiems pirštus. Sausio 1-ąją čia pateko vienas vaikas, vos neišsideginęs akių šaltąja ugnele.

Girtų vaikų į ligoninę savaitgalį nebuvo atvežta. Traumas patyrusių netrūko, tačiau daugumą jų į ligonines atvežė tėvai - vaikai susižalojo neatsargiai elgdamiesi namuose ar netoli namų.

„Kas mus nustebino - gruodžio 31 d. net penki vaikai į ligoninę pateko apkandžioti šunų, sausio 1 d. - dar vienas. Matyt, visi tie šventiniai pokšėjimai nemenkai išgąsdino gyvūnus, - sakė gydytoja. - Vis dėlto galima daryti išvadą, kad šiek tiek tampame sąmoningesni, vaikai geriau prižiūrimi. Džiugina ir tai, kad neteko gydyti vaikų, patyrusių artimųjų smurtą. Tad šios šventės mums buvo sąlygiškai teigiamos.“

Į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių per šventes pateko viena 17 metų mergaitė, kurios kraujyje rasta net 2,89 promilės alkoholio. Vakar ji jau jautėsi gerai ir buvo išleista namo.

Tiek Vaikų ligoninėje, tiek Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje savaitgalį gerokai daugiau nei šiokiomis dienomis buvo tėvų su pasiligojusiais vaikais, nors pacientų antplūdis ir nebuvo toks didelis kaip per Kalėdas. Vaikus gydantiems medikams jau tapo įprasta, kad tomis dienomis, kai nedirba poliklinikos, tėvai skuba į ligonines. O sergančių - viduriuojančių, vemiančių vaikų, kuriems įtariamos virusinės infekcijos - šiuo metu tikrai daug.

Tačiau medikai skaičiuoja, kad iš visų besikreipusiųjų ne daugiau nei 20 proc. reikėjo stacionaro pagalbos - kitų sveikatos problemos buvo išspręstos ambulatoriškai. Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja dr. Sigita Burokienė, tai rodo, kad pagalbos teikimas pirminėje grandyje nėra užtikrinamas. Mat dauguma šių pacientų turėjo gauti pagalbą savo poliklinikose.

„Bene dažniausiai tėvai važiuoja pas mus tada, kai negali sulaukti pagalbos savo poliklinikose, - arba gydytojas, arba poliklinika nedirba, patekti pas šeimos gydytoją nebėra talonėlių arba nėra pavaduojančio gydytojo. Kitaip sakant, gausu organizacinių problemų, dėl kurių pacientai negauna pagalbos ten, kur turėtų gauti“, - sako S.Burokienė.

Gydytoja įsitikinusi - jei visi pacientai pirminės pagalbos kreiptųsi ten, kur numatyta, pacientų srautai pasiskirstytų tolygiau.

„Galbūt didesnės poliklinikos galėtų pačios organizuotis ir per šventes, poilsio dienomis dirbti ilgiau. Šiuo metu Vilniuje vienintelė Centro poliklinika turi visą parą budintį gydytoją. Jeigu pirminės sveikatos priežiūros sistema poliklinikose, ypač po darbo valandų, ir toliau neveiks, situacija Vilniuje tik blogės“, - teigia S.Burokienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"