Teismas: Lukiškių kalėjime nužudęs nuteistąjį, D.E. lieka kalėti iki gyvos galvos

Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos, nužudymas įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, taip pat kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį – šiuo atveju būti laikomam pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistojo D. E. kasacinio skundo argumentas, jog lemiamą reikšmę nusikalstamai veikai padaryti turėjo nepagrįstas Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas perkelti jį iš

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pareigūnų neveikimas, neva iš anksto žinant, kad kasatorius ketina nužudyti kitą žmogų, neturi jokios teisinės reikšmės kasatoriaus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir nepaneigia žemesniųjų instancijų teismų išvadų dėl chuliganiškų paskatų nustatymo.

Tyčiniai paties kasatoriaus veiksmai, o ne nepalankūs pareigūnų sprendimai ar jų neveikimas lėmė negrįžtamų padarinių – kito žmogaus mirties sukėlimą. Protestuodamas kasatorius ryžosi mirtinai sužaloti su pirmiau nurodytu Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu niekuo nesusijusį atsitiktinai sutiktą asmenį, nors turėjo absoliučią laisvę pasirinkti kitokį, nesmurtinį būdą nesutikimui išreikšti.

Byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia didesnį kasatoriaus nusikalstamos veikos pavojingumą – dėl akivaizdžiai neadekvačių priežasčių nužudyta atsitiktinė auka, todėl ši veika pagrįstai pripažinta kvalifikuotu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų, pažymima pranešime.

Atmetus nuteistojo D. E. kasacinį skundą, liko galioti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai, kuriais D. E. įkalintas iki gyvos galvos.