Teismas leido suimti sūnų nužudžiusią moterį ir jos sugyventinį

Jos sugyventiniui Gediminui Konteniui, kuris įtariamas bendrininkavęs nužudant bejėgiškos būklės mažametį, skirtas maksimalus trijų mėnesių suėmimo terminas.

Bylos duomenimis, 24 m. M. K. ir 28 m. jos sugyventinis G. Kontenis šių metų sausio 25 d. mažamečiui berniukui sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas. Jam buvo padaryta daugybė kūno sužalojimų, nuo kurių jis šįryt ligoninėje mirė.

Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimą, atsižvelgė į įtariamųjų elgesį, kuris rodo, kad jie yra pavojingi visuomenei ir būdami laisvėje vėl gali nusikalsti. Taip pat atsižvelgė į tai, kad už šį nusikaltimą jiems gresia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, todėl pagrįstai galima manyti, kad jie gali daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Teismas nutartyje pažymi, kad M. K. yra neteista, tačiau bausta administracine tvarka. Ji yra įtariama padariusi labai sunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo mažametį sūnų. Dėl šių ir prieš tai minėtų priežasčių teismas nemato pagrindo jai skirti švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimą.

Skiriant suėmimą G. Konteniui, atsižvelgta į tai, kad jis yra teistas, teistumas nėra išnykęs, šį nusikaltimą jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, o šiuo metu įtariamas padaręs labai sunkų smurtinį nusikaltimą, todėl teismas nemato galimybės jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Šias nutartis per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.

Kaip ELTA jau skelbė, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nurodymu, penktadienį pradėtas ir tarnybinis patikrinimas dėl 2016 m. gruodžio 1 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo.

Nuo patirtų sužalojimų mažamečiam vaikui mirus, ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas į tyrimą dėl tyčinio nužudymo.


Gydytojas: Kėdainiuose sumuštas vaikas komoje išbuvo iki mirties

Kėdainiuose sumuštas 4 metų vaikas mirė dėl smegenų sumušimo ir dėl to ėmusios trikti kvėpavimo veiklos, sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos klinikos vadovas Vaidotas Gurskis. Visą ligoninėje iki pat mirties praleistą laiką berniukas išliko komos būsenoje.

Gydytojo teigimu, širdies veiklos sustojimas ir mirtis buvo konstatuota penktadienį, apie 7.30 val. ryte, galutinių klinikinių tyrimų duomenimis, kaulų lūžių ant kūno neaptikta, bet nustatyti daugybiniai įvairių kūno sričių sumušimai, ypač - galvos srityje, taip pat plaučių sumušimas.

„Tiesioginė mirties priežastis - su gyvybe nesuderinamas smegenų sumušimas, kraujavimas ir smegenų pakenkimas dėl deguonies trūkumo (...), tačiau, be abejo, pradinė priežastis yra mažamečio sumušimas", - Kaune žurnalistams penktadienį sakė medikas.

V. Gurskio teigimu, berniuko tėvai turėjo matyti, kad po sumušimo jo būklė prastėja.

„Jeigu trinka kvėpavimas ir kitos gyvybinės funkcijos, tai yra nesuvokiama, kaip galima šito nepastebėti", - kalbėjo V. Gurskis.

Po tragiškų įvykių Kėdainiuose prokurorai pradėjo tarnybinį patikrinimą

Reaguojant į skaudžius įvykius Kėdainiuose, kuomet patėvis mirtinai sumušė keturmetį, Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nurodymu pradedamas tarnybinis patikrinimas dėl pernai gruodį priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo.

Kauno apylinkės prokuratūros Kėdainių skyriuje, prokuratūros vadovų sprendimu, taip pat pradedamas kompleksinis viso skyriaus veiklos patikrinimas.

Generalinė prokuratūra informuoja, kad aukštesniam prokurorui patikrinus minėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, priimtas sprendimas jį atnaujinti ir toliau tirti apjungus su ketvirtadienį Kauno apygardos prokuratūroje pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Atlikti šį ikiteisminį tyrimą pavesta Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Šį rytą nuo patirtų sužalojimų mažamečiam vaikui mirus, ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas į tyrimą dėl tyčinio nužudymo. Tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės - suėmimo - taikymo dviems įtariamiesiems. Teismas šį prašymą tenkino.

Generalinės prokuratūros vadovybė taip pat priėmė sprendimą nedelsiant patikrinti visus nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kurių metu buvo tirtos aplinkybės, susijusios su galimai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais nepilnamečiais.

"Siekiant, kad tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai būtų atliekami kiek įmanoma kokybiškiau ir išsamiau, artimiausiu metu taip pat bus papildytos ir generalinio prokuroro rekomendacijos, kuriose aukštesniam prokurorui bus nurodyta privaloma tvarka atlikti tokių nutrauktų ikiteisminių tyrimų patikrinimą.

Atsižvelgiant į šiandien inicijuotų ir jau pradėtų vykdyti priemonių eigą bei rezultatus, taip pat dalyvaujant šiuo klausimu organizuojamose diskusijose, pasitarimuose su kitomis atsakingomis institucijomis, prokuratūra artimiausiu metu svarstys ir kitas tikslines priemones", - rašoma Generalinės prokuratūros išplatintame pranešime.


L.Kukuraitis: esant bent menkiausiai abejonei dėl smurto, šeima turi būti prižiūrima kasdien

Tragedijos Kėdainiuose atveju nustatyta, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą mirusio vaiko motinai ir sugyventiniui, niekas toliau nebesidomėjo vaiko likimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio vertinimu, tokios situacijos negali pasikartoti, o esant bent menkiausiai abejonei šeimos turi būti prižiūrimos ne kartą per mėnesį, kaip dabar, o kasdien, taip pat planuojama pertvarkyti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

"Mes susitikę tiek konkrečiai analizavome situaciją, tiek peržiūrėjome visą savivaldoje veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą. Konkrečiai yra įvardyta, kur nesuveikė sistema. Nuo to laiko, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, vaiko atstovams - motinai ir sugyventiniui - vaikas ir šeima buvo iškritusi iš tarnybų akiračio. Praktiškai niekas daugiau nebuvo daroma", - sakė L. Kukuraitis "Eltai" telefonu iš Kėdainių, kur kartu su Seimo nariais Rima Baškiene ir Mykolu Majausku buvo susitikęs su savivaldos atstovais.

Ministro teigimu, po šio įvykio iš pareigų turėtų pasitraukti Kėdainių savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė. Kėdainių rajono savivaldybės meras įsipareigojo dar savo ruožtu peržiūrėti, kodėl nesuveikė sistema, tyrimą atlieka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Jo nuomone, šiuo atveju problema buvo per laisvas reglamentas. Sprendimas įtraukti šeimą į stebimųjų sąrašą reikštų vieną specialistų apsilankymą per mėnesį.

"To tikrai neužtenka suprasti, suvokti, įvertinti ar smurtas egzistuoja. Jeigu yra bent menkiausia abejonė, ar yra smurto apraiškų, jeigu nepaima vaiko iš šeimos, tada turėtų būti vykdoma intensyvi kasdieninė priežiūra, kol šimtu procentu įsitikinama, kad šeima pajėgi auginti vaiką be smurto", - teigė L. Kukuraitis.

Po susitikimo ministras pripažino, kad vaiko teisių apsaugos sistemoje yra ir teisinių spragų. Anot jo, problematiška yra tai, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba yra savivaldos atsakomybėje, jos veikla priklauso nuo savivaldos biudžeto ir nuo resursų.

"Šiandien mes aptarinėsime su ministrais ir savivaldybių asociacijos vadove, vaiko teisių kontroliere ir generaliniu prokuroru galimybę centralizuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tai reiškia, kad ji būtų nepriklausoma nuo vidaus resursų ir kompetencijų nacionalinė struktūra, kuri atstovauja vaiko teisėms", - teigė ministras, pabrėždamas, kad tai leistų šiai tarnybai konfrontuoti ir su savivaldybe, jeigu situacija ten yra negera.

Taip pat siūloma, kad sprendžiant dėl vaiko paėmimo iš šeimos privaloma tvarka būtų daroma psichologinė ekspertizė, kurios metu būtų nustatyta, ar vaikas nemeluoja. Ji nebuvo atlikta mirusio berniuko iš Kėdainių atveju.

Tuo metu, kai vaikas paimtas iš šeimos, pasak ministro, su jo tėvais privalėtų dirbti specialistų komanda, kuri turėtų nustatyti pagrindinius šeimos funkcionavimo trūkumus. Jų nepašalinus, vaikas nebūtų grąžinamas į šeimą.

"Visa tai turi būti apibrėžiama tiek terminais, tiek atsakomybe, kas už tai atsakingas", - sakė L. Kukuraitis.


S.Skvernelis: Kėdainių tragedijoje - atsakingų tarnybų neveiklumas

Reaguodamas į tragedija pasibaigusį nusikaltimą, įvykdytą prieš keturmetį berniuką Kėdainiuose, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad būtinus sprendimus, galinčius realiai apsaugoti vaikus nuo smurto, buvo galima priimti jau prieš kelias savaites. Deja, to nebuvo padaryta.

„Yra ne tik pataisos, dėl kurių dabar kritikuojamas Seimas. Yra šių metų pradžioje Prezidentės pateiktos pataisos, kurios be viso kito įpareigoja Vaikų teisių apsaugos tarnybas reaguoti operatyviai ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną perkelti vaiką gyventi į saugią aplinką. Jas privalu priimti ypatingos skubos tvarka", - teigia Premjeras.

Jo žodžiais, dabar jau vėlu gręžiotis atgal. Vertindamas iniciatyvas „jau šiandien" surengti neeilinę Seimo sesiją Premjeras pabrėžia, kad ji išties reikalinga - bet tada, kai Seimas bus pasirengęs ypatingos skubos tvarka priimti visus būtinus, vakarietiškus, gerąja praktika pagrįstus sprendimus, kurie leis kartą ir visam laikui pasiųsti į užmarštį tokias vaikų „auklėjimo" priemones kaip diržas, lazda ar kumštis.

S. Skvernelio nuomone, akivaizdu, kad Lietuvai reikalingi ne kosmetiniai, o giluminiai, esminiai sprendimai ir pokyčiai. Būtina iš pagrindų pakeisti vaiko teisių apsaugos sistemą dar iki sesijos pradžios, iki kovo 10-osios. Tokia užduotis aiškiai suformuluota socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui.

„Turime nepalikti galimybės dvejonėms ar per didelės laisvės pareigūnams spręsti: vaikui pavojinga gyvenamojoje aplinkoje ar ne. Sistema privalo veikti taip, kad nerimą keliantys ženklai būtų fiksuojami ir identifikuojami pačioje pradinėje stadijoje. Tada turi sekti operatyvūs sprendimai, sklandžiai bendradarbiaujant visų atsakingų tarnybų pareigūnams", - tvirtina Ministras Pirmininkas.

Jo teigimu, panašu, kad Kėdainių tragedijoje galima įžvelgti atsakingų tarnybų neveiklumą arba netinkamą pareigų atlikimą. „Todėl prašau generalinio prokuroro pagaliau imti ir įvertinti šią galimybę per Baudžiamojo kodekso prizmę. Gal bent ikiteisminis tyrimas ir reali gresianti atsakomybė už netinkamą ar aplaidų pareigų atlikimą pažadins tarnautojus, kurie savo darbą atlieka ne taip, kaip turėtų? Tuo pačiu sulauktume ir teisinio vertinimo dėl institucijų veiklos ar neveiklumo", - tvirtina Premjeras.

S. Skvernelis sako norįs dar kartą kreiptis į visuomenę, kurios nemaža dalis labai padeda tiek teisėsaugai, tiek kitoms tarnyboms.

„Deja, po vienos ar kitos tragedijos vis dar girdime žmonių pasakojimų, esą „žinojau arba girdėjau, kad toje šeimoje vyksta blogi dalykai, tačiau nieko nepadariau, nes...". Taip neturi būti. Nepakantumas smurtui prieš vaikus, prieš moteris, kitoms nusikalstamoms veikoms turi būti besąlygiškas, absoliutus. Lygiai taip pat, kaip ir žmonių pilietiškumas. Matyt, geriau „persistengti", nei nutylėti, likti abejingiems - ir sulaukti dar vienos tragedijos", - įsitikinęs S. Skvernelis.

Seimo Pirmininkas V. Pranckietis aiškinsis, kodėl neveikia vaikų teisių apsaugos sistema

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį, sausio 30 d., ketina susitikti su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene.

Planuojama aptarti, kodėl neveikia vaikų teisių apsaugos sistema ir neapsaugo vaikų nuo smurto, kuris dažnai pasibaigia skaudžiomis netektimis.

"Turime išsiaiškinti, kodėl neveikia sistemos, turinčios užtikrinti vaikų apsaugą, kodėl trūksta savivaldybėms ir socialiniams darbuotojams operatyvumo ir kur yra riba tarp subjektyvios atsakingų darbuotojų nuomonės apie situaciją šeimoje ir objektyvios, kuomet jau turi būti žengti pirmieji žingsniai apsaugant vaikų gyvybes. Dabar matome klaidas, kurios ateityje negali pasikartoti", - sako Seimo Pirmininkas.

Po vaiko mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio vasarį bus šaukiama neeilinė sesija priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui.

Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė informavo, kad nors parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos surinkti parašus dėl neeilinės sesijos, paprasčiau tai būtų padaryti Seimo valdybos sprendimu. Ji rinksis trečiadienį.

Laikas iki neeilinės sesijos, kuri preliminariai planuojama vasario 14 dieną, bus skirtas projektų aptarimui bei diskusijoms.

"Bus teikiamas ne tik tas (parlamentarų) projektas, mes kalbame apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kurį teikia ministerija. Mes rengsime diskusijas, atsakymus į klausimus, ne stichinį įstatymo priėmimą, bet bus paskelbta darbotvarkė ir diskusijos ta tema. Laikotarpis tarpsesijinis yra skirtas darbui, jis nėra atostogos, todėl dirbsime labai atsakingai", - pabrėžė Seimo Pirmininko pavaduotoja, pridūrusi, kad sesija bus rengiama jai pasiruošus.

Penktadienio rytą mirė sunkiai sumuštas keturmetis, kuris itin sunkios būklės trečiadienio vakarą į ligoninę atgabentas iš namų Kėdainiuose.

Centralizuota vaiko teisių apsaugos institucija galėtų atsirasti prie SADM

Institucijų bendradarbiavimas vaiko teisių apsaugos srityje yra nepakankamas, todėl ketinama imtis veiksmų ir reformuoti šią sritį įvedant centralizuotą valdymą. Jos valdymas galėtų būti patikėtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM).

Prie tokios išvados prieita Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo Vidaus reikalų, Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų bei Generalinės prokuratūros vadovai. Centralizuotą valdymą ragino įvesti ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Absoliučiai visi, analizuodami šią konkrečią situaciją, taip pat ir sisteminę sąveiką, kaip mūsų sistema sąveikauja, pripažino, kad yra nedovanotinas nebendradarbiavimas, be galo daug bendradarbiavimo ir veikimo kartu trukdžių arba nesuderinamumo", - po pasitarimo sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Todėl, pasak ministro, ketinama peržiūrėti ir kurti bendrą registrą apie rizikos šeimas. Šiuo metu visos institucijos turi bendrus registrus, duomenis, tačiau esą jais nesidalinama arba dalinamasi nepakankamai. Taip pat, anot ministro, ketinama vesti algoritmus, kas ką informuoja ir kokius veiksmus atlieka, bei tai patvirtinti Vyriausybės nutarimu, numatoma įvesti komandinį darbą vietos savivaldoje su šeimomis, t.y. įvairių sričių ekspertai prireikus staigiai suteiktų pagalbą. Be kita ko, numatoma peržiūrėti ir išgryninti Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas, nes jų dabar yra per daug. Pagal tai vaiko teisių apsaugos skyriai būtų nepriklausomi nuo savivaldos.

L. Kukuraičio manymu, prie SADM arba pačioje ministerijoje galėtų atsirasti centralizuota institucija, kuri perimtų regioninių skyrių kontrolę.

"Tai aiškūs socialinio darbo, smurto įvertinimo instrumentai, kurių, deja, per šiuos 25 metus universalių, standartizuotų dar iki šiol neturime. Socialiniai darbuotojai naudojasi pagal savo asmenines praktikas", - pripažino ministras.

Nors centralizuotos institucijos steigimas ne nauja idėja (ją svarstyti steigti po Saviečių tragedijos, - ELTA), L. Kukuraitis tikino nebijąs savivaldybių pasipriešinimo, nes ilgiau delsti negalima.

Reaguojant į skaudžius įvykius Kėdainiuose, kai patėvis mirtinai sumušė keturmetį, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nurodymu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pernai gruodį priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo. Pasak E. Pašilio, tyrimą tikimasi atlikti kuo greičiau.

"Mes dabar jau matome, kad galėtume savo rekomendacijose numatyti atvejus, kai yra nukentėję vaikai, aukštesnis prokuroras privalomai tikrintų nutarimus nutraukti ikiteisminius tyrimus, atsisakyti pradėti. Žinoma, labai graudu, kai nutinka tokie įvykiai (...), bet, žinoma, šiuo atveju tarnybinis patikrinimas taip pat atsakys į klausimus, ar prokuratūra savo kompetencijos ribose viską atliko, ar galėjo atlikti geriau. Bus priimt sprendimai", - kalbėjo generalinis prokuroras.

Penktadienio rytą mirė sunkiai sumuštas keturmetis, kuris itin sunkios būklės trečiadienio vakarą į ligoninę atgabentas iš namų Kėdainiuose. Ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas į tyrimą dėl tyčinio nužudymo.