Už moterį nušovusį policininką stoja mūru kolegos – kodėl stebisi teisininkai

Mato smūgį policijos bendruomenei ir visuomenei

Iškart po to, kai Vilniaus apygardos prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai nužudymu viršijus įgaliojimus pareikšti Vilniaus apskrities policijos pareigūnui, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla komentavo, kad yra įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką - ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės.

„Pareigūnas nebus paliktas vienas - ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais", - tvirtino jis.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga paskelbė, kad kaltinamasis aktas policininkui - smūgis policijos bendruomenei ir visuomenei, nes policininkai, bijodami panaudoti ginklą tais atvejais, kai neišvengiama būtinybė, gali žmonių tiesiog neapginti.

Profesinė sąjunga paragino sudėti ginklus ir į tarnybą nuo šiol eiti be ginklų, jeigu jau kitų gyvybę gynęs ir dėl to agresyviai besielgusią moterį nušovęs policininkas prokurorų siunčiamas į teisiamųjų suolą.

Suprato prokuroro žinutę

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, policininkai ginklų naudojimu nepiktnaudžiauja, jaučia didžiulę atsakomybę, o šūviai į žmogų - itin reti, tik iškilus didžiulei grėsmei kitiems žmonėms ar patiems pareigūnams.

„Lengva kalbėti apie neišnaudotas galimybes, kai sėdime kabinetuose ar prieš televizijos ekranus, nelinkiu nei vienam atsidurti to policininko, kuris išgelbėjo medikus, savo kolegas, galiausiai save, bet kuriam nepavyko rasti rakto ir sutramdyti agresyvios ligonės kitais metodais tik šūviais, vietoje. Neabejoju, kad jis perėjo devynis savigraužos ir situacijos analizavimo ratus, vis sugrįždamas į tą lemtingą dieną ir skaičiuodamas kiekvieną žingsnį, veiksmą bei plakdamas save už tai, kad ne jis žuvo nuo tos agresyvios moters rankos, o ją nušovė, taip užsitraukdamas teisėsaugos persekiojimą ir galimai prarasdamas viską, kuo tikėjo. Ir todėl manau, kad mūsų valstybėje ne viskas gerai, jeigu agresyviai besielgiantis ligonis paliekamas mėnulio įtakai, o paūmėjus ligai - policininkams, ne medikams", - aiškino ji.

„Prokuroras pasiuntė žinutę visiems pareigūnams - nepriklausomai nuo situacijos ar jums kirviu mojuos, ar šakėmis badys, kitaip priešinsis, teisėtai panaudoję ginklą būsite kalti", - sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Anot jo, pareigūnai tuomet išnaudojo visas įmanomas specialiąsias priemones - dujas, elektrošoką, guminę lazdą, bet jos nepadėjo sutramdyti agresyvios siautėjančios moters, ji suknežino greitosios pagalbos automobilį, užpuolė medikus, sužeidė pareigūną.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas klausė: „Mes nesuprantame prokuratūros, kaip pareigūnams reikės vykdyti tarnybą? Jau bausmių vykdymo sistemoje nebegalime naudoti šaunamojo ginklo, dabar policijai surišamos rankos, kas toliau?"

Kvalifikuoja kaip nužudymą

Kaip rašė „Vakaro žinios", ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po tragiško įvykio, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi 51 metų moteris.

Galimai psichine liga sirgusi moteris priepuolio metu savo namo kieme švaistėsi kastuvu ir peiliu, daužė „greitukės" mašiną, sužalojo paramediką ir policininką. Buvo panaudotos dujos, net keturis kartus šauta iš elektrošoko prietaiso. Besigindamas vienas 33 metų pareigūnas paleido net penkis šūvius, kurių vienas buvo lemtingas. Aiškinta, kad taikyta į kojas ir rankas, tačiau esą net peršovus koją moteris atsistojo ir puolė toliau. Vis tik buvo pataikyta ir į pilvą. Šaudęs policininkas turi beveik 10 metų tarnybos stažą.

Kaip trečiadienį informavo prokuratūra, tyrimo metu nustatyta, kad tą dieną pareigūnų ekipažas gavo pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos (GMP) brigados medikams.

Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią GMP brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę.

Atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas.

Su pacientais susitvarko be ginklų

Įvykusi drama sukėlė audringas visuomenės diskusijas: nejaugi buvo būtina šaudyti į galimai sergančią moterį? „Vakaro žinioms" anuomet Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas priminė, kad pagal Policijos įstatymą pareigūnai gali šaudyti tik išimtiniais atvejais: „Panašu, kad šiuo atveju taip ir buvo. Apie ketinimą panaudoti šaunamąjį ginklą net nebūtina įspėti, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas."

Vienas pirmųjų antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras" kūrėjų, „Fizinės apsaugos centro" vadovas Vytautas Šaikus stebėjosi: „Penki šūviai į galimai ligotą moterį net ir turinčią peilį atviroje erdvėje, esant dviem pareigūnams - neadekvatu. Aišku, galime tik spėlioti apie situaciją, ar tai, kur pataikė kulkos ir pan."

Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius psichiatras Martynas Marcinkevičius paties įvykio nesiėmė komentuoti, nes neturi tikrų duomenų: „Galiu tik bendrai pasakyti, kad kasdien savo darbe susiduriame su įvairiomis psichozėmis sergančiais pacientais - ne tik su moterimis, bet ir stambiais vyrais. Neturime nei „taserių", nei pistoletų, bet kažkaip tvarkomės. Aišku, mūsų personalas irgi nukenčia, būna ir traumų. Kartais labai sunku susitvarkyti, nes psichozėje esantis žmogus gyvena kitoje realybėje."

Psichiatras tuomet „Vakaro žinioms" patvirtino, kad tokio ligonio pojūčiai gali sutrikti - gali nejausti ir peršautos kojos skausmo: „Jei žmogus įsivaizduoja, kad jis atsidūrė kažkokiame pragare, puola velniai, tai aplinkinių žmonių bandymas priartinti, kažką padaryti gali sukelti dar didesnę agresiją. Būna labai sudėtingų ir pavojingų situacijų. Reikia įvertinti ir tai, kad policininkai nėra profesionalai tai atpažinti. Nepulčiau smerkti."

Komentuoja buvęs Seimo narys, advokatas Rimas ANDRIKIS:

Esame įpratę, kad policininkas dėl solidarumo su munduru turi ginti bet kokį pareigūnų veiksmą. Prisiminkime, kai 2015 m. pasienietis paleido šūvį į dėl cigarečių kontrabandos persekiotą mašiną, o kulka lemtingai pataikė į 18 metų vaikiną, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors ir karinga, pasakė, kad taip negalima, o tuometinis Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis stojo mūru už pareigūną. Prisimenu atvejį, kai prieš 20 metų visa policija stojo ginti vieną kelių policininką, kuris nušovė vairavusį 14 metų vaiką.

Man patiko žiniasklaidoje ką tik nuskambėjęs advokato Remigijaus Merkevičiaus sakinys, kurį kiek perfrazuosiu, kad šiuo metu Lietuvos policija yra lyg akmens amžiuje - niekaip nesupranta, kad save gerbiančiam vyrui, nepriklausomai nuo rango ar pareigų, ar lygybės, mažiausiai nemandagu paleisti šūvius į laikančią kastuvą moterį. Toks žmogus, net jei yra policijos pareigūnas, galimai turi menką supratimą apie žmogaus gyvybės kainą, apie tramdymo priemonių adekvatumą ir apskritai apie žmogiškumą.

Būtų įdomu tą situaciją išgvildenti, bet čia adekvatumo ar su mikroskopu, ar su žiūronais negali įžvelgti. Laikas priprasti policijos pareigūnams, kad jie turi turėti tam tikrą kompetenciją. Kai dabar aiškinama, kad gali tekti pareigūnams būti be pistoletų, tai tą daryti reikėjo seniai - jei nemoka šaudyti, neturi teisės nešiotis pistoletą. Tuos šūvius į žmones vieną kartą reikia baigti. Tokios bylos tegu priverčia policininkus pažiūrėti į savo sugebėjimus, savo kompetenciją.

Pagal tai, kiek skaičiau žiniasklaidoje, esu įsitikinęs, kad yra nusikaltimo sudėtis, nes tokio pavojingiausio gyvybei fizinio smurto - šūvio paleidimas į žmogų yra neadekvatus tai grėsmei ,kurį sukėlė šita moteris. Reikėjo imtis visų įmanomų kitų priemonių sutramdyti.

Policija turi būti tokia pat permatoma, kaip ir bet kuris nepriklausomai nuo statuso žmogus. Jei žmonės nenori tarnauti policijoje, tegu netarnauja - tai pasirinkimo laisvė.