Už nevalytas nuotekas Nemune - ikiteisminis tyrimas

Pirminio informacijos patikrinimo metu, kovo 21 dieną, dalyvaujant ir policijos pareigūnams, paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijos specialistų įtarimai pasitvirtino. Bendrovės „Kauno vandenys" teritorijoje rastas techninėje dokumentacijoje nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną.

Tai patvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų surinkti įrodymai vietoje ir atlikti pirmieji mėginių tyrimai. Kai kuriuose mėginiuose nustatytas bendrojo fosforo kiekis viršija nuotekų išleidimui taikomą leistiną normą beveik 40 kartų, o, lyginant su upėje leistina koncentracija, išleidime nustatyta koncentracija ribas viršija beveik 400 kartų.

Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gamtos apsaugos taisyklių pažeidimo.

Pasak Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus, prokurorų ir policijos pareigūnų, atliekančių šį tyrimą, uždavinys - nustatyti visus asmenis, prisidėjusius prie įžūlaus gamtos teršimo.

„Jau iš dabar surinktos informacijos aišku, kad tai buvo sistemingas nevalytų nuotekų išleidimas į Nemuną, iš anksto suplanuotas ir technologiškai įvykdytas", - sakė Kauno apygardos prokuratūros vadovas.

Šiuo metu atliekami papildomi nuotekų koncentracijos tyrimai. Gavus reikiamus duomenis bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.


Aplinkos ministras K.Navickas: tai - baisus nusikaltimas

Vien azoto norma vandenyje viršyta 40 kartų, kitų teršalų kiekiai dar tiriami. Tai nustatyta mėginiuose Nemuno vandens, kuris, esą, išvalytas Marvelėje, kur jau ne vieną dešimtmetį veikia bendrovės „Kauno vandenys" vandens valymo įrenginiai.

Padedant teisėsaugai, Kaune aiškėja, kad vandens valymo technologija įmonėje, kaip įtariama, buvo „supaprastinta", ir vietoj to, kad Nemuną valytų, kaip numatyta pagal paskirtį ir projektus, kuriems įgyvendinti panaudota ne viena dešimtis milijonų litų, jį dar labiau teršia.

Kokio dydžio žala gamtai padaryta, kas kaltas, kad Nemunui primesta gėdos našta ir į didžiausią Lietuvos upę pastoviai, kaip spėjama, netrumpą laiką buvo leidžiami teršalai (net ir susidarantys pačioje įmonėje, valant dumblo nuosėdas), dabar aiškinasi policija su prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų Kauno miesto savivaldybei priklausančios bendrovės „Kauno vandenys" darbuotojų veiksmų, pradėtas praėjusią savaitę gavus signalą iš aplinkosaugininkų.

Detaliau apie tai kalbėta ketvirtadienio popietę Kauno apygardos prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje. Joje su žurnalistais susitiko ir dėl kilusio skandalo, susijusio su Nemuno teršimu, į Kauną atvykęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Galime pagrįstai įtarti, kad Marvelės įrenginiuose nevisiškai buvo išvalomas vanduo ir toks jis išleidžiamas į Nemuną per pusantro metro gylyje sumontuotą vamzdį. Atliekami intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, aiškinamasi, kas ir kodėl, apeidamas nustatytas technologijas, nevisiškai išvalydavo vandenį ir teršalus leido į didžiausią Lietuvos upę", - sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Ministro K. Navicko teigimu, ikiteisminis tyrimas - sutelktomis pastangomis, tiek policijos, tiek prokuratūros, tiek aplinkosaugininkų, pasiektas rezultatas. Nustatoma, kad „Kauno vandenų" vandens valymo įrangos net ir vidaus nuotekos (nuo dumblo centrifugavimo likę teršalai) tekėjo tiesiai į Nemuną. Tačiau, kiek tiksliai neišvalyto vandens pateko į upę, sunku paskaičiuoti. Nes vamzdžio, per kurį jis buvo išleidžiamas, galas yra toli nuo oficialaus išleistuvo, ties kuriuo paprastai būdavo imami mėginiai. O užterštas vanduo, išleistas upėn, tuoj pat jos vandeniu prasiskiedžia.

Upės teršimo fakto ilgą laiką nebuvo galima užfiksuoti. Dėmesys atkreiptas tik po daugkartinių skundų, kuriuos teikė šalia Nemuno gyvenantys žmonės, neapsikęsdami pastovios smarvės.

Tiesa, ministras užsiminė, kad įtarimų kilo atkreipus dėmesį į tai, jog išleidžiamo vandens kokybė (išleistuvių duomenys) pastoviai itin gera, kokią praktiškai ne visada galima pasiekti, net ir griežtai laikantis visų technologinių sprendimų. Tiesa, jei duomenys būtų blogi, jei įmonė nepasiektų standartų, „Kauno vandenų" valyklos veikla galėjo būti stabdoma.

Teisėsaugininkai paėmė nemažą kiekį įvairių tyrimui reikalingų dokumentų iš įmonės, kuri kol kas neturi generalinio direktoriaus, nes, primena ELTA, dar visai neseniai „Kauno vandenims" vadovavęs socialdemokratas Linas Baltrėnas iš šio posto pasitraukė, aiškių priežasčių viešai nevardijęs. Įmonės vadovo pareigas laikinai eina bendrovės technikos direktorius Vilius Burokas. Jis žurnalistams teigė nieko nežinojęs apie vamzdį, kuriuo tekėjo Nemuną teršiantis vanduo.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Darius Žukauskas, sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė po tam tikro laiko pateiks savo darbo rezultatus visuomenei. Tuomet bus galima nustatyti ir kokia žala padaryta gamtai.

Naujienų agentūra ELTA pasiteiravo, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas apsiribos tik galimos žalos gamtai paskaičiavimu ir giliau nesiaiškins, kur, kokie kiti „galai paslėpti vandeny", kas ir kiek galėjo sutaupyti Europos Sąjungos lėšų, „supaprastindamas" vandens valymo technologiją, dėl kurios įrangos, beje, kauniečiams ne vieną kartą buvo pabrangintas vanduo?

„Tai - iš tikrųjų baisus nusikaltimas. Ir dėl europinių lėšų naudojimo, ir dėl kauniečių, kuriems vanduo brangsta, stengsimės viską išsiaiškinti. Manau, ikiteisminis tyrimas pateiks atsakymus į jūsų minimus bei kitus klausimus. „Kauno vandenys" gavo privalomą nurodymą - likviduoti tą vamzdį, per kurį nevisiškai išvalytas vanduo tekėjo. Tikrai bus išanalizuota technologinė eiga, kodėl nebuvo perkami vandens valymui būtini komponentai, kur išleistos sutaupytos lėšos ir kas už visa tai atsakingas", - kalbėjo aplinkos ministras K. Navickas.