Užmuštas vaiko noras gyventi

J.Pocius: Ir žvėrys taip nesielgia su savo vaikais

Istorija kartojasi. Kaip ir po Saviečių tragedijos, kai girtas tėvas į šulinį sumėtė savo vaikus, sujudimas visų valdžių rūmuose. Pas mus jau įprasta, kad reakcija į vykstančias dramas prasideda nuo „priemonių“. Vėl visi ponai Kėdainiuose. Šį kartą ministras Linas Kukuraitis, lydimas būrio klerkų bei parlamentaro Mykolo Majausko, „ant ratų“. Ne, jie nevažiuoja toliau į kaimus, pas tuos rizikingiausius, kurie brandina panašias tragedijas ir kurių slenksčius mina tik seniūnijų socialiniai darbuotojai. Vakar desantas iš Vilniaus posėdžiavo šiltai, į savivaldybę sukvietęs vaiko teisių gynėjus, inspektorius, vaikų darželių auklėtojus.

Sujudo vakar ir sostinė. Čia lenktyniavo Seimo politikieriai, vienas per kitą socialiniuose tinkluose reikšdami susirūpinimą skriaudžiamais vaikais.

Jie nusprendė pasiaukoti, susirinks į savo „priemonę“ - neeilinę sesiją. Priiminės įstatymus, draudžiančius visokį smurtą prieš vaikus. Tik ir jie kojos į Lietuvos gilumą nekels. Ar kas nors nauja? Nieko. Juk toks pat susirūpinimas rodytas ir iš šulinio išgriebus nuskandintus vaikus Saviečiuose.

Galima pagalvoti, kad Kėdainių rajoną persekioja prakeiksmas: vėl Lietuvą šiurpina kraupus nusikaltimas prieš mažametį. Ir beveik tais pačiais žodžiais kalba rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilma Jucevičiūtė: esą tarnyba padarė viską. O tada paklauskime - tai kas ko nepadarė?

Man norisi tikėti darželio, kurį lankė šeimoje nukankintas vaikas, auklėtojos Ilonos Ruselienės žodžiais. Tai ji, glostydama mažylį, lapkričio 23-iąją pasibaisėjo užčiuopusi didžiulį guzą jo galvoje ir pakėlė triukšmą. Nes lovelėje susirietęs vaikutis pratarė, kad „mušė Gedas“. Nedelsdama ji informavo darželio direktorę Zitą Petrokienę, o ši tą pačią dieną ant kojų pakėlė Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Kaip ir turėtų būti, pagal šios tarnybos pranešimą policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš vaiką.

Tačiau berniukas ekspertų apžiūrėtas tik po dviejų dienų, penktadienį. Ir išvada - sužalojimai ne smurtiniai, gali būti, kad vaikas susižeidė pats. Teisėsaugos mašina suveikė įprastai: medžiaga pateko prokurorui, jis gruodžio 1 d. tyrimą nutraukė „nesant pakankamai duomenų bylą perduoti teismui“.

Tad gal teisi darželio auklėtoja I.Ruselienė viešai abejodama: per dvi dienas, kol vaikelis buvo apžiūrėtas, tie guzai nuo kompresėlių galėjo sumažėti.

Tyrėjams aiškiai pritrūko pedagoginių ir psichologinių žinių, o gal ir noro prakalbinti vaiką. Ar ne todėl policija patikėjo ne nukentėjusio mažylio žodžiais, o jo teista motina ir teistu jos sugyventiniu. Kodėl? Kad daug iškentėjęs berniukas niekam niekada nesiskųs ir viskas nurims?

O juk įtarimai dėl smurto nebuvo išsklaidyti. Vaiko teises ginančius specialistus policija įspėjo: tyrimas nutrauktas, bet šeimą dėl galimo smurto reikia stebėti. Tačiau šeima buvo įrašyta ne į rizikos, tik į stebėsenos grupę. Gruodį, kaip vakar aiškinta, vaikutis buvo kartą aplankytas.

Paklausta, kas, jos nuomone, būtų apsaugojęs vaiką nuo tokio liūdno likimo, „Vaikystės“ darželio direktorė Z.Petrokienė neišsukinėjo: jeigu policijos tyrimas būtų buvęs objektyvus.

„Mano nuomone, kriminalistai ir prokurorai tiesiog neįvertino, kad buvo muštinės žaizdos - galvoje guzas, mėlynė, keliukas nubrozdintas. Jie įvertino, kad jis krito nuo laiptų. O mums atrodė, ir berniukas pats sakė, kad mušė Gedas. Tiesiogiai nepatvirtino to dalyko, todėl negalėjo tos šeimos įtraukti į socialinės rizikos šeimų grupę, nes prokuratūros išvadoje smurto prieš vaiką nebuvo. Jeigu būtų buvusi kitokia išvada, ta šeima būtų stebima kitaip“, - sakė darželio direktorė.

Pasak jos, berniuką buvo galima prakalbinti, nes auklėtojai jis atsiverdavo, rodydavo kumšteliu į kaktą, kaip Gedas mušdavo mamą.

„Blogai, kad nebuvo atlikta psichologinė vaiko ekspertizė, - svarstė Z.Petrokienė. - Buvo klausiamas, kai mama sėdėjo prie vaiko. Bet kai mama buvo šalia, vaikas neatsivėrė. Jis tylėjo, linkčiojo galvytę, purtė ir viskas. Jeigu psichologinė ekspertizė būtų buvusi atlikta, psichologas būtų pasikvietęs vieną vaiką, izoliavęs nuo patėvio, gal būtų viską išsiaiškinę.“

O štai klausimas, į kurį turėtų atsakyti visuomenė: kur buvome mes visi?

Buto, kuriame gyveno pernai iš močiutės pas motiną atkraustytas nužudytasis berniukas, kaimynai dabar griebiasi už galvų: juk girdėdavosi ir mušamos moters klyksmai, ir vaiko verksmas. Tačiau kaimynai, tarsi susitarę, tylėjo. Moters sugyventinis jiems neužkliūdavo, nes nesišlaistydavo po laiptinę girtas. O kad galbūt nuo narkotikų apsvaigęs, jam ant kaktos neparašyta. Tad vaiko verksmas už buto durų liko tik tos šeimos vidaus reikalas. Dabar visų akys atsivėrė - tragedija brendo ilgai.


O.Strikulienė: Nevadinkime sadisčių motinomis. Jos nevertos

Užmuštas 4 metų mažylis. Įtariamieji - vaikiuko motina ir jos sugyventinis. Kokia turi būti „motina“, kad stebėtų ar net dalyvautų tokioje sadistiškoje egzekucijoje? Netgi tuo atveju, jei motina būtų apspangusi nuo kvaišalų, vis vien įsijungtų motinystės instinktas. Savo vaiką beatodairiškai gintų. Nuo žvėries. Nuo žmogaus-žvėries. Nuo bet kokio pavojaus. Rizikuodama netgi žūti pati. Nes tikros motinos dėl savo mažylių aukojasi. Visur. Visoje gamtoje. Todėl žodis „žvėriškai“ netgi netinka. Laukiniai žvėrys rūpinasi savo palikuonimis. Žvėrys nebūna sadistiški. Tokie būna tik žmonės. Ir tik tie, kurie dvasiškai išsigimsta.

Vaikiukas buvo mušamas jau ne pirmą kartą. O kas čia keisto? Sadistai yra bailiai išsigimėliai. Jie išsirenka pačias silpniausias, bejėges aukas. Būtent su jomis „treniruojasi“! Tad ir šita „motinėlė“ tol „treniravosi“ ar leido kitam išsigimėliui „treniruotis“, kol faktiškai vaikiuką nugalabijo. Nes aukai nesipriešinant sadizmas tik stiprėja. Na, ką gi, prarado žaislą. Dar jauna. Atsėdės bausmę ir prigimdys naujų žaislų. Vėl galės smagintis. Su nauju ar vis tuo pačiu patinu. Matyt, dvasinė giminystė. Nes vaikus mylinčios motinos nuo sadistų bėga. O ši - ne. Vadinasi, tiko.

Tegul nesako, kad leidžia savo vaikus skriausti iš baimės. Kad sugyventinis ir jai neužvožtų. Tegul nesiteisina. Nes tikra motina, gindama savo vaiką, nė prieš ką nesiteisina. Ji nejaučia baimės dėl savo gyvybės. Ji gyvybę dovanoja. Ir niekad neatima.

Ką turėjo išgyventi vargšas mažylis, kai jo NEGYNĖ mama? Negynė nuolat! Tad prie ko glaustis? Kokią dramą turėjo patirti tas vargo vaikas? Būdamas darželyje. Apsuptas laimingesnių bendraamžių. Linksmai plepančių apie savo mamytes ir tėčius. Kas turėjo dėtis to vaiko širdutėje? Gal pernai net piešinį buvo prieš Motinos dieną nupaišęs. Kad auklytės paragintas įteiktų mamytei.


Psichiatro žodis: Smurtą sunku kuo nors paaiškinti

- Ar „smurtautojas“ - diagnozė? - „Vakaro žinios“ teiravosi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, psichiatro Martyno MARCINKEVIČIAUS.

- Mediciniškai - ne. Tai simptomas. Polinkis smurtauti gali išsivystyti dėl daugelio dalykų. Į smurtą dažnai būna linkę žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, taip pat socialinės degradacijos aukos ar žmonės, augę aplinkoje, kur smurtas buvo kasdienybė.

Šimtmečius bausmės vaikams daug kur buvo norma - net aukštuomenės mokyklose buvo normalu „auklėti“ liniuote ar pan. Tam tikrose kultūrose ir dabar tai yra visiškai priimtina. Galų gale girdime, ką šneka kai kurie mūsų Seimo nariai, - atrodytų, išsilavinę žmonės, o sako, kad bausti vaiką yra normalu. Jeigu net jie mano, kad vaiką galima mušti, tai kai kurie kiti tą ir daro. Tik jeigu žmogus neblaivus, nesugebantis adekvačiai reaguoti į aplinką, jis ne visada apskaičiuoja jėgas. Dar kiti smurtauja ištikus alkoholinei psichozei - delyrui, kai nieko nesuvokia. Manau, dažniausiai smurtaujama būtent tokiais atvejais.

- Ar smurtavusių žmonių psichinę būseną reikėtų patikrinti?

- Ką reiškia „psichinė būsena“? Per pastaruosius 20 metų aš nesu girdėjęs Lietuvoje atvejų, kad būtent psichikos liga - tarkim, šizofrenija ar depresija - sergantis žmogus būtų kažką sužalojęs ar sumušęs, užmušęs. Visi šie atvejai, apie kuriuos girdime, susiję ne su psichikos liga, o su psichikos būsena, nulemta tam tikrų medžiagų, dažniausiai alkoholio, vartojimo.

Tad turėtume skirti psichikos ligonius - žmones, kurie serga psichikos liga, nuo tų, kurie daro nusikaltimus apsvaigę ar kuriems dėl alkoholizmo išsivysto delyras. Taip, alkoholizmas priskiriamas psichikos ligoms, bet tai yra daugiau socialinė liga. Psichikos būklė sutrinka veikiama alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Visi skaudūs smurto proveržiai, kiek aš jų atsimenu, buvo susiję su alkoholiu.

- Kodėl smurtautojai dažniausiai kelia ranką prieš silpnesnį?

- Iš esmės smurtautojus veikia tai, kad mušti vaiką, žmoną, senuką, spardyti šunį mūsų visuomenėje yra norma. Ir ne tik vadinamajam socialiniam dugnui - ir inteligentai muša vaikus. Tik jie mano, kad daro tai inteligentiškai, netapatina savęs su degradavusiais žmonėmis. Bet esminių skirtumų tarp jų nėra.

Kad pasikeistų žmonių sąmonė ir smurtas prieš artimuosius, vaikus nebebūtų norma, turi išaugti bent dvi kartos, vadinasi, reikia maždaug 40 metų. Arba turime padaryti esminius pokyčius, kad problemos neliktų. Blogiausia, kad jų nepadarome - tuo momentu ką nors pagauname, nubaudžiame, visuomenė patenkinta. Tik vaiko nebėra, vėliau kito.

Sisteminiai pokyčiai neįvyko, vadinasi, viskas vyksta taip pat.


G.Kontenio dosjė

27 metų kėdainietis 2 kartus teistas;

2011 m. demaskuota narkotikų platintojų gauja, disponavusi 10 kg narkotinių medžiagų. Nusikaltėliai savo arsenale turėjo daugiau kaip 20 pistoletų, 1000 šovinių, didelį kiekį trotilo;

2015 m. už šį nusikaltimą trys gaujos nariai nuteisti kalėti nuo 10 iki 16 metų, kvaišalus gabendavusiam G.Konteniui skirti 3 metai nelaisvės;

2016 m. G.Kontenis nuteistas lygtinai už žmogaus sužalojimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"