Žaliąjį kursą atliepęs plėvelės gamybos projektas pakvipo apgaule

Žadėjo unikalią plėvelę

Pirmadienį spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad, kaip įtariama, apgaule įgyti per 2,7 mln. eurų ES lėšų bandė įsigyti celiuliozės plėvelę gaminti ketinusi devynių asmenų grupė, galimai klastojusi dokumentus.

Kaip sakė Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto, pateiktoje paraiškoje ES paramai gauti nurodyta, kad projekto metu bus sukurta inovatyvi, pasaulyje analogų neturinti plėvelė, kuri suirs greičiau, nei šiuo metu naudojama buityje ir pramonėje.

„Kaip žinoma, ES investuoja į Žaliąjį kursą, kad būtų kuriamos inovatyvios, naujos medžiagos kurios mažiau teršia gamtą. Šiuo projektu turėjo būti prisidėta prie tokios veiklos. Tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą ir sekant projekto vykdytojo veiklą buvo nustatyta, jog iš tikrųjų naudojama apgaulė", - tvirtino prokurorė.

Tyrimas pradėtas pernai birželį. Anot FNTT, iki šiol surinktais duomenimis, ES paramos lėšas administruojančiai viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra" galimi nusikaltimo organizatoriai, įtariama, pateikė melagingus duomenis. Iš viso projekto vertė turėjo siekti per 5,6 mln. eurų. Pareigūnų duomenimis, finansavimas, kurį galimai kėsintasi įgyti, turėjo sudaryti daugiau nei 2,7 mln. eurų, o vykdytojai turėjo pridėti beveik 3 mln. eurų savo lėšų.

Įžvelgė užkeltą kainą

Įtariama, kad pasitelkusi bendrininkus asmenų grupė agentūrai pateikė suklastotą projekto įgyvendinimui reikalingos įrangos įsigijimo pasiūlymą su gerokai padidinta kaina. Jie teigė, kad įranga įsigyjama iš Estijos įmonės. Tačiau pareigūnai nustatė, kad sandoriai galimai buvo fiktyvūs, nes kaip įtariama, iš tiesų įranga buvo įsigyta iš Baltarusijos ir Kinijos gamintojų per vieno iš įtariamųjų valdomą įmonę. Be to, įrangos įsigijimo kaina galimai nepagrįstai buvo užkelta iki daugiau nei 4,5 mln. eurų.

Kaip nurodo FNTT, surinkti duomenys leidžia manyti, kad siekdami įrodyti turintys nuosavų lėšų prisidėti prie projekto, įtariamieji galimai sudarė fiktyvią 3 mln. eurų paskolos sutartį su Šveicarijos įmone, kurią per kitą asmenį faktiškai valdo vienas iš įtariamųjų.

Galimai suklastotus dokumentus įtariamieji pateikė agentūrai kartu su mokėjimo prašymais tariamoms išlaidoms padengti. Nuspręsta išmokėti įtariamiesiems beveik 120 tūkst. eurų. Tikrinant kitus mokėjimo prašymus agentūros darbuotojai pastebėjo sukčiavimo ženklus ir galimai fiktyvų ES lėšų judėjimą, tad informavo FNTT.

Suėmė penkis žmones

Kaip sakė FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja, gruodžio 20 d. Vilniaus apskrityje, Kaune ir Šiauliuose atlikta per 30 kratų, sulaikyti devyni žmonės, penki jų suimti 2 mėnesiams.

Per kratas rasta daugiau nei 63 tūkst. eurų ir beveik 8 tūkst. JAV dolerių, mobiliojo ryšio telefonai, reikšmingi dokumentai ir kt.

Šiuo metu pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamųjų turtui, kurio bendra vertė - daugiau nei 404 tūkst. eurų.

Dokumentų klastojimas, kai dėl to padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų, o už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.