Bėglių skaičių Londone papildė N.Kuperis

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) apsiskelbė išeinąs į užtarnautą poilsį ir paliksiąs banką stekenti kam nors kitam. Tačiau, „Respublikos“ žiniomis, „Snoro“ turtais besitaškančiam užsieniečiui ant kulnų lipa teisėsaugos pareigūnai, tiriantys bankrutuojančiame banke vykdytas neteisėtas operacijas. Tad garbusis N.Kuperis tiesiog bando nešti muilą.

Apklausti N.Kuperio dar nepavyko

Pernai rugpjūčio mėn. Lietuvos teismo ekspertizės centras patvirtino, kad paskelbus banko „Snoras“ bankrotą su bankroto administratoriaus N.Kuperio žinia buvo įvykdyta ir neteisėtų operacijų. Daliai „laimingųjų“ pavyko atsiimti savo pinigus, net sumas, kelis kartus viršijančias indėlių draudimo fondo garantuojamus 345 tūkst. litų.

Į ekspertizės centrą kreipėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba, siekdama išsiaiškinti, ar tikrai bankrutavusiame banke „Snoras“ būta operacijų, kurios pažeidžia Bankroto įstatymą. Šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Tyrėjams nusprendus šioje byloje apklausti N.Kuperį, šis tapo nepasiekiamas ne tik žiniasklaidai, bet ir pareigūnams. Įteikti jam kvietimą į apklausą pasirodė besanti itin sunki užduotis.

Visgi, „Respublikos“ šaltinio duomenimis, kvietimą pavyko įteikti N.Kuperiui atstovaujantiems advokatams. Tačiau po kurio laiko gautas atsakymas, kad bankroto administratorius per savo didelį užimtumą su Lietuvos teisėsaugos pareigūnais galėtų bendrauti tik Londone.

Pasirodo, visą šį laiką nuo praėjusių metų N.Kuperis derino savo atsistatydinimo klausimą, o ketvirtadienį pagaliau gavo Kreditorių komiteto palaiminimą nusiplauti rankas nuo „Snoro“ bankroto reikalų.

Prieš pensiją nusiplėšęs solidžią sumą iš „Snoro“ kreditorių ir Lietuvos valstybės, N.Kuperis galės ramiai pasipustyti padus į kokią egzotišką salą, kur jokių bylų tyrėjai jo ramybės jau tikrai nebedrums.

Spengianti tyla

Kodėl solidžia patirtimi besigiriantis bankroto administratorius vengia bendrauti ne tik su žiniasklaida, bet ir su Lietuvos teisėsauga, N.Kuperio klausėme per jam atstovaujančią viešųjų ryšių agentūrą. Matyt, klausimas pasirodė labai sudėtingas, nes atsakymą pažadėta pateikti tik kitą savaitę.

Oficialių žinių apie susiklosčiusią situaciją kol kas gauti nepavyksta ir iš STT bei prokuratūros. Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas serga, o jo pavaduotojas Anatolijus Koržovas vakar prieš 13 val. išvyko švęsti Vasario 16-osios ir negrįžo iki 15.30 val. Bent jau taip teigė prokuratūros telefonu bent penkis kartus atsiliepusi prokuratūros darbuotoja. Mobiliuoju telefonu jis taip pat neatsiliepė.

Patikslinti informaciją dar ketvirtadienį paprašyta Generalinė prokuratūra informavo, kad bylą kontroliuojantis prokuroras šiuo metu atostogauja, o teikti informacijos apie ikiteisminį tyrimą niekas kitas, išskyrus jį, negali.

Antras N.Kuperio frontas

Kol teisėsaugos pareigūnai vargo bandydami įteikti kvietimą į apklausą lyg jaunas mėnulis Lietuvoje bepasirodančiam „Snoro“ bankroto administratoriui, šis, padedamas brangių advokatų, bandė užčiaupti „Respubliką“ ir „Vakaro žinias“, informuojančias visuomenę apie tai, kaip N.Kuperis, prisidengdamas administravimo veikla, švaisto „Snoro“ turtus, už tai dar semdamasis ir milijoninius honorarus sau ir savo konsultantams.

Advokatų kontora „Borenius“, kuri teikia „Snoro“ bankui teisines konsultacijas keliuose teisiniuose procesuose, susijusiuose su bankroto ir paskolų administravimu, buvo pasamdyta ir rašyti skundus. Jie skriejo Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriui bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (LŽLEK) dėl neva N.Kuperio garbę ir orumą žeidžiančių straipsnių bendrovės „Respublikos“ leidiniai“ leidiniuose.

„Aš savo vardu pasirašiau susitarimą su advokatų kontora „Borenius“ ir asmeniškai užsakiau šias paslaugas, - N.Kuperis tikino žiniasklaidą tramdantis ne „Snoro“ kreditorių, o savais pinigais. - Esu labai patenkintas profesionaliai atliktu jų darbu, nes dauguma mano nusiskundimų dėl konkrečių publikacijų tam tikruose dienraščiuose buvo patvirtinti pripažįstant, kad šie straipsniai buvo šališki, nesuteikdavo atsakymo teisės, žemino mano, kaip „Snoro“ bankroto administratoriaus, garbę ir orumą“.

Suka uodegas

Kokia čia ta garbė, kai orusis N.Kuperis pasipustė padus, vos tik sužinojo apie prokurorų ketinimus jį apklausti? Ir kaip šiandien jaučiasi tie žiniasklaidos cerberiai, kurie tik žiūrėjo N.Kuperio advokatams į burnas ir nenorėjo nė girdėti, kad pats skundikas N.Kuperis su žiniasklaida bendrauti nesiteikia, o dabar aiškėja, kad uodegą jis suko ne be reikalo?

LŽLEK pirmininkas Linas Slušnys tokios informacijos nesureikšmino.

„Labai paprastai (jaučiuosi, - red. past.). Mes vadovaujamės jų šaltiniu. Tuo, ką pateikė jų atstovai, ir tuo, kas buvo jūsų parašyta. Mes tikrai nesigiliname į juridinius dalykus. Ketinimai pareikšti (įtarimus, - red. past.) - tai dar ne įtarimo pareiškimas. Galų gale dar ne nuosprendis. Aš labai normaliai žiūriu“, - dėstė L.Slušnys.

Be to, net jei N.Kuperis taptų teisiamuoju, esą viskas būtų normalu.

„Pareikšti įtarimus galima kokiu tik nori pagrindu. Gali būti, kad apskundė kas kokį savo priešininką. Tokių istorijų būna, kai baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu. Pilna istorijų, kai kaltinimai baigiasi tuo, kad žmogus išeina visiškai švarus“, - dėstė komisijos pirmininkas.

O žurnalistas ar nebelaikomas apsimelavusiu, jei informacija, už kurią jis buvo nubaustas, pasitvirtina? L.Slušnys pripažino apie tokį atvejį iki šiol nesusimąstęs.

„Aš manau, kad tai būtų precedento neturintis atvejis. Turiu tą pripažinti. Jei paaiškėtų, kad skundo autorius yra nubaustas už tai, apie ką rašė žurnalistas, aš neabejoju, kad komisija turėtų tą apsvarstyti, priimti atskirą sprendimą“, - teigia jis.

Beje, anot L.Slušnio, visiškai normalu, kad tokie asmenys kaip N.Kuperis tiesiogiai nebendrauja su žiniasklaida ir dangstosi spaudos atstovais.

„Įstatymų jis nepažeidė“, - aiškino komisijos pirmininkas.

Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės irgi nesudomino, ar pats N.Kuperis, skundžiantis žurnalistus už jo kritiką, nėra apsimelavęs.

„Ar jam ketinama pareikšti įtarimus, ar ne, mano tyrimui nėra svarbi informacija. Aš to nežinojau ir tai visiškai neturi įtakos mano sprendimui. Mes nagrinėjome skundą visai kitu aspektu, pagal Visuomenės informavimo įstatymą“, - aiškino ji.

Diana  VELECKIENĖ, UAB „Respublikos“ leidiniai“ direktorė:

Organizuoto neskaidrių verslo struktūrų, jų nusamdytų advokatų ir visuomenės lėšomis išlaikomų etikos prievaizdų puolimo „Respublikos“ leidiniai“ sulaukia nebe pirmą kartą. Prieš keletą metų demaskavę stambią Lietuvos įmonę, kuri plovė pinigus per lengvatinio apmokestinimo kompanijas, buvome priversti paneigti akivaizdžius faktus, kad išliktume. Mat jų rankose yra sutelktos priemonės susidoroti su leidiniais - nuo milžiniškų baudų iki leidinio uždarymo.

Pernai rudenį prisidengdamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, mus užčiaupti bandė ir N.Kuperis. Jo advokatai surankiojo visą pluoštą straipsnių apie bankrutuojančiame „Snoro“ banke vykdomas aferas ir siekė nubausti leidinius ne tik už, jų nuomone, neetišką N.Kuperio veiklos atskleidimą, bet net ir už tai, kad tie straipsniai buvo spausdinti „Nusikaltimų ir nelaimių“ puslapyje.

Povilas URBŠYS, Seimo narys, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas:

Kas tik pakliūva į „Snoro“ istoriją, pradeda elgtis keistai. Dabar jau ir N.Kuperis linksta slėptis Londone. Ten, ko gero, jau laikas įkurti Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinius. Mano galva, toks elgesys tik patvirtina, kad N.Kuperis vengia bendradarbiauti su Lietuvos teisėsauga ir nori išvengti apklausos. Tai atviras tyčiojimasis ir iš mūsų įstatymų, ir iš mūsų teisėsaugos pareigūnų. Tai rodo, kad su mumis elgiamasi kaip su kokia nors bananų respublika.

Bet man keistai atrodo ir tai, kad to asmens nebuvo galima sugaudyti. Jei būtų noras, buvo galima apklausti, bet, matyt, buvo duotas politinis užsakymas šito nedaryti. Čia galima įžvelgti ir prezidento rinkimų kontekstą. „Snoro“ atvejis asocijuojasi su prezidentės aplinka: banke veikė „blogiečiai“, o pasirinkti „geriečiai“ inicijavo banko bankrotą ir tolesnį jo administravimą. Bet, pasirodo, kai tame procese atsiranda konkrečių nusikalstamų veikų požymiai, arba netiriama, arba tiriama neišnaudojant visų galimybių, kad įtariamieji būtų patraukiami atsakomybėn. Kitaip aš negaliu to paaiškinti. O kaip rodo ligšiolinė praktika, atpildo diena tokiems veikėjams yra tolima ir nepasiekiama.