Dar viena yla iš „Snoro“ maišo

Apie R.Bartašiaus išteisinimą greičiausiai visuomenė nebūtų ir sužinojusi, jeigu Generalinė prokuratūra būtų neteikusi apeliacijos Vilniaus apygardos teismui.

Prokurorai dar kartą mėgins įrodinėti, kad R.Bartašius netinkamai atliko auditoriaus pareigas ir nesurinkęs tinkamų įrodymų nepagrįstai pateikė išvadą apie gerą finansinę „Snoro“ būklę. Pasak prokuratūros, ši auditoriaus išvada klaidino tiek Lietuvos banką, tiek finansinių ataskaitų vartotojus, sudarė prielaidas pažeisti daugelio fizinių ir juridinių asmenų interesus, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens - auditoriaus vardą, todėl R.Bartašius padarė didelę žalą valstybei.

Apeliaciniu skundu prašoma išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, pripažinti buvusį auditorių kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir skirti jam 100 MGL (3766 eurų) baudą. Taip pat prašoma uždrausti R.Bartašiui trejus metus naudotis specialia teise - audituoti bankus ir kitas įmones bei paskirti 25 MGL (941,5 euro) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

R.Bartašius auditoriumi dirbti negali nuo 2014 metų, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, patvirtinęs Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo Lietuvos auditorių rūmams nurodyta panaikinti R.Bartašiaus auditoriaus vardą, o EY - ištaisyti savo veiklos trūkumus.

2014 metų rudenį bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorių komitetas patvirtino taikos sutartį su EY, pagal kurią įmonė įsipareigojo sumokėti bankui 40 mln. litų (11,5 mln. eurų), o „Snoras“ atsisakė teisės reikalauti žalos atlyginimo ateityje. Nuo „Snoro“ bankroto nukentėjusių indėlininkų ir kreditorių asociacija mynė teismų slenksčius prašydama panaikinti ydingą taikos sutartį, tačiau visi skundai buvo atmesti.

Vakar asociacijos vadovas Danas Arlauskas žinią, kad pirmos instancijos teismas neįžvelgė buvusio „Snoro“ auditoriaus kaltės, vertino nevienareikšmiškai: „Sumokėdama „Snorui“ 11,5 mln. eurų, EY pripažino, kad jų auditas buvo nekvalifikuotas, bet jeigu auditorius išteisintas, tai situacija iškyla kitoje šviesoje - manau, kad iš tiesų kompanija sumokėjo tuos pinigus ne dėl to, kad buvo blogas auditas, bet tik tam, kad šis skandalas nesužlugdytų jų reputacijos...“

Anot pašnekovo, garsios audito kompanijos ir reitingų agentūros, prieš pasaulinę krizę klaidingai įvertinusios bankų patikimumą ir suklaidinusios investuotojus, turėjo už tai sumokėti milžiniškus pinigus. EY „Snoro“ banko kreditoriams atseikėta sumelė, palyginti su realiais investuotojų nuostoliais, - tik lašas jūroje.

Be to, puikiai su tuomete valdžia sutarianti bendrovė ir toliau gaudavo pelningus užsakymus iš ministerijų ir valstybės įmonių. Jau 2012 metų kovą supaprastintų derybų būdu EY buvo pasamdyta „Klaipėdos naftos“, kuriai tuo metu vadovavo EY išaugintas Rokas Masiulis (dabar susisiekimo ministras - red. past.), teikti SGD terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo mokesčių konsultacijų paslaugas. Gavo už tai apie milijoną litų, o terminalas kasdien mums kainuoja beveik po pusę milijono...

„Aš ir sakau - susimokėjo, kad niekas nesiknistų giliau, kad galėtų ir toliau laimėti konkursus ir atsiimti tuos pinigus per valstybinius užsakymus“, - akcentavo D.Arlauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"