Kuriami N.Kuperio gelbėjimo fokusai

Bylos dėl galimų neteisėtų operacijų uždarytame „Snoro“ banke tyrėjus užliūliavęs pažadais artimiausiu metu atvykti į Lietuvą duoti parodymų banko bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Neoficialiais duomenimis, jis sutinka atlyginti daugiau nei 1,2 mln. litų žalą, padarytą neva per neatsargumą.

Landa N.Kuperiui yra

N.Kuperio atstovų pažadais įtikėjęs bylą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius vakar „Respublikai“ negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar įtariamasis atvyks ar jau buvo atvykęs į apklausą.

Paklaustas, ar įmanoma taiki tyrimo baigtis N.Kuperiui atlyginus padarytą žalą, jis paaiškino, kad Baudžiamajame kodekse yra numatytos kelios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys, pavyzdžiui, susitaikymas, laidavimas. Kiekviena rūšis gali būti taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms, o asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Šiuo atveju N.Kuperis įtariamas dėl neatsargių (nusikaltimų - red. past.), o neatsargūs neskirstomi į sunkius ir apysunkius. Be abejo, atleidimo galimybė yra, kaip ir kiekvienoje byloje, jeigu žmogus praeityje neteistas, pripažįsta savo kaltę, gailisi ir žala atlyginta“, - patvirtino prokuroras.

Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo Ramučio Jancevičiaus, informacija apie N.Kuperio apklausą neatskleidžiama dėl to, kad visus byloje numatytus procesinius veiksmus siekiama atlikti kuo kokybiškiau, teisingiau ir tyrimą užbaigti viešąjį interesą atitinkančiu rezultatu.

„Manęs jau ima netenkinti šio ikiteisminio tyrimo terminai. Bet galiu atsakingai patvirtinti, kad prokurorai tikrai N.Kuperio negina“, - tvirtino R.Jancevičius.

Apsistatė advokatais

„Snoro“ bankroto administratorius N.Kuperis dėjo į kojas, kai Vilniaus apygardos prokuratūra parengė jam įtarimus dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo ir svetimo turto iššvaistymo.

Nuo tol jis bankroto procesui vadovauja iš Londono, o teisėsaugininkus įtikino iki šio mėnesio pabaigos atvyksiąs į Vilnių duoti parodymų apie pavedimus ir užskaitas tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino vadovautai bendrovei „Novotersa“ ir su verslininko Gedimino Žiemelio įmonių grupe susijusiai bendrovei „AviaAM BO3“. Ekspertų teigimu, šios užskaitos atliktos pažeidžiant įstatymą.

„Respublikos“ žurnalistus, besidominčius keistais didelių sumų viražais neveikiančiame „Snoro“ banke ir kitais prieštaringai vertinamais bankroto administratoriaus sprendimais, N.Kuperis per viešųjų ryšių atstovus nuolatos tikino, kad visi procesai banke vyksta griežtai laikantis Lietuvos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Jis net siekė užčiaupti laisvą žiniasklaidą ir samdėsi vieną advokatų kontorą, kuri rašė skundus dėl neva jo orumą žeidžiančių dienraščio straipsnių.

Tačiau kai tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai jį patį ėmė įtarinėti neteisėtais veiksmais, britas mikliai susirado kitą advokatų kontorą, dažnai atstovaujančią organizuoto nusikalstamo pasaulio veikėjams. Tikėtina, jie jau pasistengs, kad N.Kuperis išliptų sausas iš balos, į kurią įpuolė.

Bręsta nauji įtarimai

Tačiau N.Kuperis gali įklimpti ir giliau. Mat prie tamsios „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto istorijos grįžo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kartu su Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija nagrinėjantis galimą neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms ir valstybės valdymui.

Šiuo metu minėta laikinoji tyrimo komisija rengia išvadas. NSGK narys Andrius Mazuronis pasiūlė jose įrašyti punktą dėl Seimo kreipimosi į prokuratūrą, prašant pateikti „Snoro“ bankroto administratoriui N.Kuperiui papildomus įtarimus 2012 m. galbūt davus melagingus parodymus parlamentinei komisijai, kuriai vadovavo Valentinas Mazuronis.

„Prieš liudijimą Seimo komisijai jis privalėjo pasirašyti, kad sakys tiesą, iš to kyla baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Nes dabar Seime žmonės prisimena, kad N.Kuperis apie tuos pačius dalykus, dėl kurių jam reiškiami įtarimai, kalbėjo visai kitaip“, - sakė A.Mazuronis. Anot jo, jei įtarimai pasitvirtins, iš karto bus aišku, kad ir užsieniečio duoti parodymai komisijai - melagingi.

„Bylą kontroliuojantis prokuroras mūsų komisijai yra sakęs, kad turi planų patikrinti visas operacijas, kurios buvo vykdomos neveikiančiame „Snoro“ banke, kai bus paskirtas naujas bankroto administratorius, - turima informacija pasidalijo A.Mazuronis. - Dabar tyrėjai turi tik vieną galimybę - klausti apie jas to paties N.Kuperio. O kai apie galimus Petro nusikaltimus galima paklausti tik paties Petro, būtų naivu tikėtis gauti teisingą atsakymą“.

Įžvelgia politikų įtaką

Seimo nario, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko Povilo Urbšio manymu, viešajam interesui atstovaujantys prokurorai N.Kuperio galbūt padarytas nusikalstamas veikas privalo vertinti visa apimtimi. Be to, jo manymu, turėtų būti tiriama ir versija, ar su N.Kuperio veiksmais nesusijęs ir politikų, ir atskirų Lietuvos banko pareigūnų piktnaudžiavimas.

„Nelabai ką įtikintų, kad N.Kuperis vienasmeniškai ir be asmeninės naudos padarė veiksmus, dėl kurių įtariamas, - kalbėjo Seimo narys. - Tačiau jo atžvilgiu taikomi prokuratūros veiksmai leidžia įtarti, kad paties N.Kuperio veiksmai galėjo būti suderinti su atskirais politikais ar su Lietuvos banko žmonėmis. Ar ne todėl ir nenorima plėsti tyrimo, kad neišryškėtų tų asmenų padarytos veikos?“

P.Urbšio manymu, visuomenėje kilęs rezonansas, kai užsienietis skubiai pasitraukė iš Lietuvos, vienaip ar kitaip neigiamai veikia ir tuos asmenims, kurie buvo susiję su jo paskyrimu.

„O tai yra Lietuvos bankas, kurio vadovas Vitas Vasiliauskas susijęs su antros kadencijos siekiančia šalies prezidente, - N.Kuperio užtarėjus įvardijo parlamentaras. - Manyčiau, kad kaip buvo sudarytos sąlygos „Snoro“ administratoriui paskubomis išvykti iš Lietuvos, dabar lygiai taip pat paskubomis reaguojant į visuomeninį rezonansą norima padaryti viską, kad jis išvengtų atsakomybės. Toks selektyvus įstatymo vykdymas, netiriant kitų galimų N.Kuperio nusikalstamų veikų, demonstruoja, kad prokuratūra nėra laisva vykdydama įstatymus“.

Įtarimus, kad su N.Kuperio veiksmais gali būti susiję politikai, stiprina jo veiklos tyrimo analogija su kitu ikiteisminiu tyrimu dėl VSD slaptos pažymos nutekinimo, kuriame įtariama prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

„Ir ten einama panašiu keliu - siekiama menkinti pažymos slaptumą, padaryti nusikalstamą veiką mažareikšmę, kad asmuo galėtų išvengti atsakomybės, - lygino P.Urbšys. - Susidaro įspūdis, kad ir N.Kuperis turi įtakingų užtarėjų. Kaip suprantu, po paskutinio Konstitucinio Teismo išaiškinimo tampa aišku, kad už generalinį prokurorą pas mus atsako tik prezidentė. Taigi, ir N.Kuperio byloje sunku paneigti, kad prezidentės aplinka neturi įtakos prokurorų veiksmams“.



- Kaip vertinate, kad N.Kuperis išliptų sausas iš balos atlyginęs 1,2 mln. litų žalą, kurios padarymu šiuo metu įtariamas? - klausė „Respublika“ Valentino MAZURONIO, vadovavusio 2012 m. „Snoro“ bankroto aplinkybes ir Lietuvos komercinių bankų situaciją tyrusiai laikinajai parlamentinei komisijai.

- Pirma, jei prokurorų įtarimai pasitvirtins, tuos pinigus jis vis tiek turėtų sumokėti - nori to ar nenori. Antras dalykas, kaip aš sakau, jeigu pavogei karvę, o kaimynai rado ir privertė ją sugrąžinti, tai nereiškia, kad tu jos nevogei. Žinoma, kol nėra teismo sprendimo, apie N.Kuperį mes galime kalbėti tik tariamąja nuosaka. Bet dabar matome, kad iki teismo gali ir neprieiti. O aš įžvelgiu kelis N.Kuperio įtartinos veiklos epizodus, ne tik pinigų užskaitą nusižengiant įstatymui.

- Dėl neatsargumo, kaip dabar teigiama...

- Na, man kažkodėl taip neatrodo. Nes mūsų komisijai N.Kuperis su detalėmis aiškino apie „Novotersos“ lėšų pervedimą, kad ten viskas labai tvarkinga, tai nežinau, kaip dabar galėjo atsirasti tas neatsargumas. Bet jeigu tas neteisėtas veiksmas pasitvirtins, vadinasi, jis sąmoningai ar nesąmoningai melavo komisijai, prieš liudijimą pasirašęs, kad už neteisingos informacijos teikimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

- Ar tik N.Kuperis nelaiko Lietuvos kažkokia bananų respublika?

- O kuo kitu N.Kuperis gali mus laikyti, jei mes jam ir Saimonui Frikliui (Simon Freakley) sumokėjome milžiniškus pinigus ir visiškai nekontroliavome, kur juos išleidžia? S.Friklis daugiau kaip 17 mln. litų pasiėmė už aštuonias darbo dienas! N.Kuperis dešimtis milijonų litų leido konsultantams, kurie neaišku kokius darbus nuveikė. Kaip kitaip jie gali traktuoti mūsų valstybę po to, kai Lietuva leido jiems daryti ką tik nori?

- O gal šios istorijos ašis - ne pats N.Kuperis? Gal kažkas bijo, kad tyrėjai nepradėtų kapstyti giliau?

- Mūsų komisijai kliuvo jau pats užsieniečių bankroto administratorių paskyrimas. Iki tol Lietuvoje užsieniečiai negalėjo užimti tų pareigų, bet užteko vien ministro Rimanto Žyliaus įsakymo, kad pasikeistų įstatymo traktavimas. Įtarimų kėlė ir milžiniškų atlyginimų jiems nustatymas, ir kiti dalykai. Mes išvadose siūlėme, kad Seimas kreiptųsi į Generalinę prokuratūrą, kitas institucijas, prašydamas ištirti tuos dalykus. Jeigu Seimas būtų kreipęsis, tirti būtų privaloma. Bet, kaip žinote, tuomečiai konservatorių ir liberalų atstovai užblokavo komisijos sprendimus, tuo praktiškai sukišdami visus virvės galus į vandenį, ir tik dabar jie pradeda išlįsti. Dabar visai kitoje šviesoje pasirodo ir prierašai po kiekviena sutartimi su bankroto administratoriumi, kad jis, kaip fizinis asmuo, už nieką neatsako. Kam tų prierašų reikėjo, jeigu nebuvo ruošiamasi daryti, švelniai tariant, galimų pažeidimų?

- Sutartyse buvo ir kitos pusės parašai, ir ta kita pusė turėjo ginti valstybės interesus. O ar gynė?

- Kuo daugiau ta virvutė vyniojasi, tuo daugiau įtarimų. Ir aš manau, kad jeigu mes norime, kad mus gerbtų kaip valstybę, turi būti atliktas objektyvus ir rimtas tyrimas. Nes šiandien „Snoro“ bankas po nacionalizavimo yra valstybės bankas ir mes visi už tai mokame.