Nei „Snoro“ akcijų, nei pinigų

Už pasirašytas bankrutavusio banko „Snoras“ akcijas pinigus sumokėję, tačiau jų taip ir nesulaukę investuotojai prašo jiems išmokėti draudimo išmokas. Į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 262 asmenys, iš „Snoro“ neatgavę beveik 5,9 mln. litų. Iš viso smulkieji investuotojai už neišleistas dėl banko žlugimo akcijas buvo sumokėję apie 25 mln. litų.

Antras bandymas

Atgauti pinigus, sumokėtus už neįregistruotą „Snoro“ akcijų emisiją, smulkieji investuotojai bando jau antrą kartą. Pirmasis didžiausias iki tol grupinis ieškinys, kai 473 Investuotojų asociacijos suburti asmenys prašė teismo priteisti jiems 9,8 mln. litų iš bankrutuojančio banko, baigėsi pralaimėjimu visose teismų instancijose.

Investuotojai siekė įrodyti, kad Vyriausybės sprendimu nacionalizuotam „Snorui“ jų sumokėti pinigai nepriklauso, nes nauja akcijų emisija nebuvo užregistruota, ir norėjo, kad bankas „Finasta“ juos grąžintų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai spalį nutarė, kad pirkėjų sumokėti pinigai, kurie iki akcijų emisijos registravimo buvo kaupiami ir laikomi banke „Finasta“, priklauso „Snorui“. Pagal teismo verdiktą atgauti beveik 92 mln. litų atskiri investuotojai, įmonės ir fondai gali bandyti tik teikdami kreditorinius reikalavimus bankrutavusiam „Snorui“, iš kurio ir buvo sutarę pirkti planuojamas išleisti akcijas.

Negana to, investuotojams nepalankią nutartį priėmęs teismas atsisakė patenkinti ir grupės prašymą kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl netinkamo europinės direktyvos taikymo Lietuvoje.

Gina Lietuvos bankas

Tačiau apiplėšti žmonės rankų nenuleido ir po nepalankaus aukščiausios teismo instancijos sprendimo. Pernai gruodį Investuotojų asociacija iš naujo pradėjo burti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjus.

Jungtinės veiklos sutartyje jie susitarė veikti taip, kad bankroto byloje jų reikalavimai grąžinti už akcijų emisiją sumokėtas lėšas (neviršijančias draudimo išmokos ribos - 345 tūkst. litų) nebūtų vertinami kaip ketvirtos eilės „Snoro“ kreditorių reikalavimai, nes tokiu atveju atgauti pinigus vilčių beveik nėra. Jie siekia būti pripažinti indėlininkais ir investuotojais pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

Pasak investuotojų interesams atstovaujančio advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokato Andriaus Mamontovo, 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują „Snoro“ akcijų emisiją, tolesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas.

„Lietuvos bankas yra viešai pranešęs, kad banko akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas, - sakė A.Mamontovas. - Mūsų nuomone, negrąžinti pinigai tapo indėliu, o 2011 m. lapkričio 24 d. „Snorui“ atėmus veiklos licenciją už juos turėjo būti išmokėta draudimo išmoka“.

Valstybė mokėti atsisako

Grupė asmenų kreipėsi dėl draudimo išmokos į Indėlių ir investicijų draudimo fondą, bet šis atsisakė mokėti. Todėl, pasak A.Mamontovo, jiems nebeliko kito kelio, tik kreiptis į teismą. Kiek vėliau teismą pasieks dar vienos pinigų už neįregistruotą akcijų emisiją neatgaunančios asmenų grupės ieškinys.

„Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatyta, kad indėliu banke, be kita ko, laikomi indėlininko pinigai, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teisę, atsirandančią iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais“, - aiškino A.Mamontovas.

Draudimo išmokas gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl dėl finansinių nusikaltimų įtariami buvę pagrindiniai „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali. Tarp ieškovų šį kartą nėra ir su jais siejamo „Jubilee Financial Products“ valdomo Maltoje registruoto fondo „JFP Emerging Europe Momentum Fund“.

Jeigu teismas ieškovus pripažintų indėlininkais, kiekvienas jų galėtų pretenduoti į bendrą didžiausią indėlių draudimo sumą - 345 280 litų, įskaitant kartu ir „Snore“ turėtą draudžiamą indėlį, ir už akcijų emisiją sumokėtus pinigus. Jei neužregistruotų akcijų pirkėjai būtų pripažinti investuotojais, didžiausia kiekvienam priklausanti draudimo suma negalėtų viršyti 75 961 lito.

SKAIČIAI

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380,083 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 d. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai - Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei Maltoje registruotos bendrovės „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Daugiau kaip 1000 smulkiųjų investuotojų naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.