1 nuotr.Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Tuo siekiama, kas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės galėtų įsigyti žemdirbiai. Už parduotą tokią žemę surinktos lėšos būtų skiriamos Valstybės gynimo fondui.
Tikimasi surinkti 1,5 mlrd. eurų
„Ministerija siūlo pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą sudarant galimybę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir žemės sklypais nesuformuotus žemės ūkio veiklai naudoti tinkamus valstybinės žemės plotus parduoti bendraturčiams; nuomininkams ir asmenims, kuriems suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žeme; besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams", - „Vakaro žinias" informavo ŽŪM.
Ir atkreipė dėmesį, kad teisė pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę būtų taikoma fiziniam asmeniui, jei jis ne mažiau kaip 3 metus yra įregistravęs ūkininko ūkį. Juridiniam asmeniui, jei jis yra žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Tokios žemės galėtų įsigyti ir užsienio piliečiai, atitinkantys nustatytus kriterijus.
ŽŪM siūlo, kad būtų parduodami ne didesni kaip 10 ha valstybinės žemės sklypai ir žemės sklypais nesuformuoti žemės ūkio veiklai tinkami naudoti valstybinės žemės plotai.
Ministerija, paklausta, kokią naudą šiuo metu valstybei teikia jai priklausanti žemės ūkio paskirties žemė, sako, kad valstybė iš jos negauna pajamų. Valstybinės žemės patikėtiniams reikia didesnių žmogiškųjų ir finansinių išteklių šiems nenaudojamiems žemės plotams prižiūrėti. ŽŪM nuomone, valstybė negauna maksimalios naudos ir iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo. Dažnu atveju skirtumas tarp žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio tarifo ir žemės mokesčio tarifo yra labai nedidelis. Pasitaiko atvejų kai žemės nuomos mokesčio tarifas sutampa ar yra net mažesnis už žemės mokesčio tarifą.
Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, ją pardavus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. eurų pajamų. Surinkti pinigai bus skirti Valstybės gynimo fondui.
Reikia normaliai susitvarkyti dokumentus
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS tikino, jog ūkininkai patenkinti tokiomis ministerijos iniciatyvomis, tačiau tie ūkininkai, kurie galėtų nusipirkti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės, susidurtų ir su šiandien aktualia problema.
„Kai kurių sklypų būtų negalima privatizuoti, nes tuose sklypuose teoriškai, ant popieriaus, yra statinių likučiai. Yra daug kolūkinės statybos pastatų, kurie realybėje sunykę, išnykę, bet Registrų centre neišregistruoti. Valstybė lyg ir turėtų susitvarkyti su savo turtu, nes bet koks bešeimininkis turtas automatiškai yra valstybės turtas. Tokio sklypo tokiu atveju negali parduoti, nors tų statinių realybėje nėra. Ir žemė naudojama žemės ūkio paskirčiai", - kalbėjo R.Juknevičius ir pridūrė, kad dokumentams sutvarkyti reikia investicijų, o valstybei pastarųjų nuolat trūksta. Atviras klausimas, ar tokiu atveju bus leista patiems ūkininkams iš savo lėšų sutvarkyti dokumentus, o paskui išminusuoti tas išlaidas iš žemės įsigijimo kainos?
Ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, jog šalyje matome labai daug apleistos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, todėl labai svarbu tinkamai įvertinti, kada geriau, kai turtas valdomas valstybės, o kada geriau, kai valdomas privataus kapitalo.
„Valstybė, valdydama daug žemės ūkio sklypų, juos pavertė nei mišku, nei žemės ūkio paskirties. Daug plotų, kuriuos ūkininkai išsinuomavo, bet investavo, kad ta žemė atgautų žemės ūkio paskirties statusą, - tikino jis. - Privačiai valdomas turtas dažniausiai valdomas efektyviau. Dažniausiai. Bet jeigu kalbame apie tai, kur gali susiformuoti natūralios monopolijos, koks šiluminių tinklų privatizavimas... tai čia jau svarstyti reik. Manau, šiuo atveju - dėl valstybės žemės ūkio paskirties žemės - valstybė žalos nepatirs. Sklypai bus įveiklinti, nuo to valstybė bus tik laimėtoja."
