Atsisakėme rusiškų dujų, bet perkame jų 8 kartus daugiau

Naujienų agentūra „Reuters" pranešė, kad Rusijos suskystintų naftos dujų eksportas į Lietuvą pašoko 8,5 karto - iki 72 tūkst. tonų ir sudarė pusę visų Lietuvos naudojamų šios rūšies dujų.

Mūsų Energetikos ministerija sureagavo į paskelbtą informaciją, tačiau pareiškė, kad šalies energetikos tinklais suskystintos naftos dujos nėra gabenamos, o viešai atsakyti turėtų jas pirkusios privačios bendrovės.

„Valstybės energetikos infrastruktūra nėra naudojama rusiškų gamtinių dujų, elektros ir naftos produktų importui. Tai yra, nei SGD terminalas, nei „Amber Grid" dujotiekiai, nei „Litgrid" perdavimo tinklai nėra naudojami Rusijos energijos ištekliams ar energijai perduoti", - „Eltai" adresuotame komentare nurodo ministerija.

Gražūs lozungai

„Vakaro žinios primena, ką pernai balandį skelbė Lietuvos politikai.

„Nuo šio mėnesio - jokių rusiškų dujų Lietuvoje. Prieš daugelį metų mano valstybė priėmė sprendimus, kurie šiandien mums leidžia be jokio skausmo nutraukti energetinius ryšius su agresore. Jei tai galime padaryti mes, gali ir likusi Europa", - pernai balandį tviteryje paskelbė prezidentas G.Nausėda.

Jam antrino energetikos ministras D.Kreivys, pasak kurio, Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo balandžio pradžios veikia be rusiškų dujų importo.

Kaip tai suprasti? Jei sakoma, kad Lietuva nebenaudoja jokių rusiškų dujų, kaip rusiškų suskystintų naftos dujų pernai pirkome 8,5 karto daugiau nei užpernai? Tai „Vakaro žinioms" paaiškino energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, politikai, tvirtinę, kad Lietuva nebenaudoja JOKIŲ rusiškų dujų, kiek perdėjo.

„Žmonės dažnai painioja naftos dujas su gamtinėmis. Naftos dujos - perdirbtos naftos produktas, Lietuvoje naudojamas kaip kuras automobiliams su dujine įranga bei maisto gamybai namų ūkiuose skirtuose dujų balionuose: butanas, propanas arba butano-propano mišinys. Ir kai kuriuose miesteliuose, kur nėra gamtinių dujų, iki šiol jos naudojamos šildymui. Pavyzdžiui, Molėtuose, Zarasuose yra didžiulės cisternos, į kurias pripilama šitų dujų, ir jomis šildomas miestas, nes vamzdynai iki jų neateina. Tokios dujos ne vamzdynais atiteka, o yra atvežamos traukiniais ar sunkvežimiais. O gamtinės dujos - tos, kurios atiteka vamzdynais arba atvežamos į Klaipėdą", - paaiškino ekspertas.

Suskystintos naftos dujos sudaro nežymią dalį visų Lietuvoje suvartojamų degalų ir energijos išteklių. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra (buvęs Statistikos departamentas - aut. past.), 2022 m. sausį-lapkritį šių dujų gamyba Lietuvoje sudarė 211,9 tūkst. tonų. Į šalį jų importuota 112,4 tūkst. tonų, eksportuota - 196,9 tūkst. tonų.

Alternatyva yra

„Naftą perdirbanti „Orlen Lietuva" kažkiek šitų dujų irgi tikrai turėtų pagaminti, bet iš Rusijos atsivežti pigiau. Nes ribojimo tam nėra. Naftos produktus bus draudžiama importuoti tik nuo vasario 5 d. (Muitinės departamentas skelbia, kad vasario 5 d. baigiasi pereinamasis laikotarpis iš Rusijos importuojamiems naftos produktams - išimtis galios tik transporto priemonių ir specialių talpyklų standartiniuose bakuose esantiems degalams; kuro papildomose talpose įsivežti nebebus galima, - aut. past.). Politikai, pernai pareiškę, kad nuo balandžio nebeliko jokių rusiškų dujų Lietuvoje, klaidina. Visi turi mintyje gamtines ir pamiršta, kad dar yra ir naftos dujos, kurių pagalba kai kas važiuoja, kai kas šildosi, kai kas valgį verda ar naudoja dujų balionus svilindami paskerstas kiaules. Kiek žinau, Lietuvoje apie 15 tūkst. žmonių dar šildosi šitomis dujomis", - vardino V.Jankauskas.

Jei jau taip principingai purtomės visko, kas rusiška, ar yra kuo pakeisti rusiškas naftos dujas? Ar įmanoma, pavyzdžiui, balionus užpildyti ne rusiškomis?

„Be abejo, galima. Nežinau, kiek gamina Mažeikiai, bet tikrai gali pagaminti, kiek reikia. Juo labiau, kad jie rusiškos naftos neperdirba - vežasi iš Saudo Arabijos. Tad iš tos naftos pagamintos dujos būtų „geros". Bet kol nebuvo draudimų tokių dujų vežtis iš Rusijos, Mažeikiams daug gaminti neapsimokėjo - iš Rusijos vežtis pigiau. Verslininkai žiūri, kur pigiau", - pastebėjo profesorius.

Dvejopi standartai

Anot jo, keista, kad vadinami nuomonės formuotojai su žemėmis maišo verslininkus, kurie nenutraukė ryšių su Rusija, nors ir prekiauja nesankcionuotomis prekėmis, kokios iki vasario 5 d. yra ir naftos dujos. Bet dėl pastarųjų nekelia jokio šaršalo.

„Kai kas nori būti šventesni už popiežių ir kritikuoja kitus savęs nematydami", - pabrėžė V.Jankauskas.

Jei žmogus labai nenori pirkti to, kas yra rusiška, ar turi galimybę sužinoti, į automobilio baką pilamos dujos - rusiškos ar ne? Balionas už pildytas rusiškomis, ar ne?

„Gal reikia atsukti balioną ir pauostyti dujas, ar jos rusiškos? Juk ant balionų dujų kilmė nėra parašyta. Čia taip pat keistai skamba kaip ankstesnis grasinimas nepirkti elektros iš Astravo. Lyg ten elektronai - kitos spalvos", - ironizavo V.Jankauskas.

Komentuoja Seimo narys Artūras SKARDŽIUS:

„Mane labiau neramina kitas klausimas - energetikos ministras D.Kreivys prisipažino, kad yra raginamas su amerikiečiais sudaryti 20 metų sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų pirkimo dabartinėmis kainomis, kurios yra gana aukštos. Visų pirma, mes vis dar turime sutartį su norvegų koncernu „Equinor" (buvęs „Statoil", - aut. past.) - iki 2024 m. pabaigos turime pirkti 330 mln. kubinių metrų, ir už didesnę nei rinkos kainą maždaug 30 proc. D.Kreivys prazondavimui (žiūrėdamas, ar visuomenė pasipiktins, ar ne) išleido žinią, kad su amerikiečiais sutartį sudarysime net 20-čiai metų.

Dujų vartojimas mažėja, Vilnius nuo dujų pereina prie mazuto, kiek jų reikės po keliolikos metų - visiškai neaišku. O prisirišti 20-čiai metų... „Achema" sudarinėja sutartis metams ar dvejiems", - akcentavo parlamentaras. Pasak jo, pasirašyti sutartį 20-čiai metų būtų absurdas, mat per tiek laiko dujos tikrai gerokai atpigs, nes karas amžinai juk nesitęs.

A.Skardžius pastebėjo, kad influenceriai kažkodėl pro pirštus žiūri į tai, kad Lietuvoje perkamos rusiškos naftos dujos, nors kažkodėl užkliūna visokie žuvų piršteliai, kurie nėra sankcionuotos prekės.

„Tai - selektyvus „trolinimas". Jei duota komanda ir pinigai „trolinti", - „užtrolins" bet ką.

Taip ir energetikoje - už didelius pinigus perkama tyla. Kad ir „Ignitis" atveju - ramiai sau gyventojų kišenės kraustomos ir pinigai nukeliauja „Ignitis" akcininkams. „Troliai" to „nepastebi". Ir pamatysite: jei visuomenė nereaguos, Vyriausybė besibaigiant kadencijai tikrai pasirašys 20 metų sutartį su JAV. Neišsipainiojus iš „Equinor" tinklo būsime įpainioti į kitą", - įspėjo A.Skardžius.