Atveriamas kelias daugybei „novotelių“

Antradienį Seimas daugybę laiko praleido diskutuodamas dėl Teritorijų planavimo įstatymo pataisų. Prieš jas ypač aršiai pasisakė parlamentaras Kęstutis Masiulis. Pasak jo, įteisinus tai, ką siūlo Aplinkos ministerija, būtų atidaryta Pandoros skrynia" ir atvertas kelias piktnaudžiavimui pastatų aukštinimu. Seimo narys priminė daugiau nei dešimtmečio senumo Vilniaus pavyzdį. Ten, pačiame Gedimino prospekto viduryje, buvo leista įrengti palėpę pastate, kuriame įsikūrė viešbutis „Novotel", o vietoj palėpės tas pastatas padidėjo trimis aukštais.

„Ar norime, kad tokie pavyzdžiai pasipiltų vienas po kito visoje Lietuvoje?" - retoriškai klausė K.Masiulis.

Šiuo klausimu Aplinkos apsaugos komitetas netgi buvo surengęs neeilinį posėdį, kuriuo metu svarstė parlamentaro Arvydo Nekrošiaus pasiūlymus minėtam projektui, tačiau jie buvo atmesti - pasisakius „už" ir „prieš" vienodam komiteto narių skaičiui, tai lėmė komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės balsas „prieš".

A.Nekrošius įrodinėjo, kad Aplinkos ministerijos brukamos pataisos nuostata, kad papildomi plotai, padidinus užstatymo intensyvumo rodiklius ne tik naujai statomiems, bet ir renovuojamiems daugiabučiams namams, gali būti panaudoti savivaldybės būsto fondo padidinimui, neatitiks gyventojų lūkesčių.

„Nepatogumus ir pagrindinę finansinę naštą renovuojant pastatus patiria daugiabučio namo gyventojai, jie ir turi gauti visą naudą iš paaukštinimo. Projekte būtina įtvirtinti, kad renovacijos metu, padidinus užstatymo intensyvumo rodiklius, susidarę papildomi plotai gali būti panaudoti renovuoto namo bendruomenės poreikiams.

Neteisinga būtų Nekilnojamojo turto vystytojus, kurie iš papildomai pastatytų gyvenamojo pastato plotų uždirba papildomų pajamų, traktuoti vienodai su renovuojamų daugiabučių namų butų savininkais, kuriems ir taip renovacija yra labai ilgai atsiperkanti. Teikiamu pasiūlymu numatoma panaikinti šį neteisingą traktavimą", - „Vakaro žinioms" dėstė parlamentaras.

Jis siūlo renovuojamuose namuose leisti įrengti šlaitinius stogus, po kuriais būtų suformuojamos palėpės, tačiau ne tam, kad jie būtų atiduoti savivaldybėms, o tam, kad būtų sudaromos palankios sąlygos daugiabučių namų energinio efektyvumo padidinimui: pastogėje galima talpinti inžinerinę įrangą (šilumos siurblius, karšto vandens sistemų akumuliacines talpas ir pan.). Likusias pastatytus papildomus plotus galima naudoti kitiems to daugiabučio namo bendruomenės poreikiams: įrengti administracines patalpas, kur galėtų įsikurti daugiabučio namo bendrijos kontora ir pan.

„Kartu būtų ištaisyta privatizavimo klaida, kai daugiabučiuose namuose nebuvo palikta rezervinių patalpų tokiems poreikiams, gyventojų susirinkimų pravedimui, vaikų žaidimams, sporto būrelių veiklai ir pan.

Pagaliau, laisvose pastogės erdvėse, jei taip nuspręstų patys namo gyventojai, galima būtų įrengti ir gyvenamąsias patalpas, taip sumažinant pačios renovacijos kaštus", - įrodinėjo A.Nekrošius.

Parlamentaras nesistebi, kad Aplinkos ministerija teikia tokį projektą, nes ji, kaip institucija, atsakinga už socialinių būstų plėtrą, yra suinteresuota savo tikslų pasiekti bet kokiomis priemonėmis. Tačiau siūlomos priemonės, anot A.Nekrošiaus, labiau primena gyventojų turto prievartavimą.

„Aplinkos ministerija suka uodegą ir sako, kad renovuojamų pastatų tai neliestų, liestų tik pastatus, kurių tūrio plotas padidėtų. Tačiau jei renovuojamame pastate būtų nuspręsta įrengti palėpę, jo plotas savaime padidėtų, todėl Aplinkos ministerija sako netiesą.

Atkreipiu dėmesį, kad gyventojai padengia renovacijos išlaidas. Tada jie turėtų sumokėti ir už tą plotą, kuris atitektų savivaldybei. Savivaldybė už tai nieko nemokėtų, todėl tai primena turto prievartavimą", - „Vakaro žinioms" sakė A.Nekrošius.

Jo pasiūlymus vakar atmetė ne tik Aplinkos apsaugos komitetas, bet ir visas Seimas. Tiesa, dar ir Aplinkos ministerijos projektui nei pritarta, nei jis atmestas - klausimas bus svarstomas kituose plenariniuose posėdžiuose.