Auginti kanapes privers ES

Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas turi gilias tradicijas. Tiksliau, turėjo tradicijas, kol jų nesutrypė sovietų okupacija. Jau dvidešimt metų, kai džiaugiamės laisve, bet iki Antrojo pasaulinio karo plačiai buityje taikyta lietuviška kanapė vis dar nereabilituota.

Kol politikai ginčijasi, ar kanapės yra Lietuvos rykštė, ar neišsemiamas pajamų šaltinis linus praradusiems ūkininkams, rankoves atsiraitoję pluša policininkai, tykodami, ar kur nors sodo pakrašty koks nors pensininkas nebus užsiveisęs vienos kitos kanapės. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie patikėję, kad Lietuva pagaliau yra Europos Sąjungos valstybė, kur nors tarp miškų kanapių pasisėja net kelis hektarus.

Nežinojimas kainavo

Praėjusią savaitę policijos pareigūnai po keliolika augančių kanapių aptiko dviejų Naujosios Akmenės “Ramučių” sodų bendrijų gyventojų soduose. 73 m. neįgali Stanislava Š. kanapes sodo gale augino jau penkiolika metų, jas čia, nusipirkusi sodą, ir paliko, nes kanapės sodo gale jai praverčia. Į 11 kanapių gojelį moteris pildavo žoles, kurias išraudavo savo sode. Pensininkė neturėjo jėgų iškasti duobės ir joje užkasti piktžolių, o kanapės žolių naikinimo darbą atlikdavo puikiai. Piktžolės iš kanapių pavėsio kitą pavasarį neprisikeldavo. Žiemą kanapių sėklomis misdavo paukščiukai.

Moteris tvirtai buvo įsitikinusi, kad kanapių auginti Lietuvoje nebedraudžiama, nes iš Latvijoje gyvenančių giminaičių girdėjo, kad ten kanapes auginti leidžiama. Niekam jos neužkliuvo ir jos sode. Nematė nė pareigūnai, nė vieno lapo nenusiskynė ir narkomanai.

Tačiau šiemet pareigūnai pamatė pensininkės kanapes, jas iškirto, o neįgalią jų šeimininkę pripažino padarius nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 265 straipsnį. Pensininkei teks mokėti kelių šimtų litų baudą. “Kodėl manęs niekas neįspėjo, būčiau tas kanapes savo rankomis nukirtusi! Iš pensijos vos pati pragyvenu, o čia dar už žoles teks mokėti”, - aimanavo moteris.

Bauda gresia ir jos kaimynui Romui P., kurio sode policija taip pat aptiko keliolika kanapių. Vyras kanapes augino tuo pačiu tikslu - kad naikintų šiukšlyną.

Vietoj laukto pelno - nuostolis

Gera žinia praėjusią savaitę pasiekė Šakių r. Tervydonių k. gyventoją Egidijų Z., kurio nuomojamuose laukuose policija prieš mėnesį užtiko augant pustrečio hektaro kanapių. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad ūkininkas augina ne narkotines, o technines kanapes. Narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis šakiečio kanapėse neviršijo leistinos normos. Ūkininkui nereikės kanapių sunaikinti už savo pinigus, nebus skirta ir bauda, kuri už tokį didelį jų kiekį būtų nemenka.

Praėjusiais metais dėl Lietuvos įstatymais draudžiamų augalų auginimo nudegė žinomas Šakių r. ūkininkas ilgametis Šakių žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Bublaitis, auginęs savo laukuose beveik 35 hektarus aguonų. Ūkininkas tikėjosi aguonas nukulti ir, pardavęs jų grūdus, neblogai uždirbti, bet iš to išėjo tik nuostoliai.

Ekspertai nustatė, kad aguonose esančių narkotinių medžiagų kiekis viršija leistiną normą. Iš pradžių ketinęs ieškoti nepriklausomų ekspertų ir gintis Europos teismuose, vėliau ūkininkas nuleido rankas ir aguonų pasėlius suarė. Eksperimentas jam atsėjo apie 75 tūkst. litų, iš jų baudai teko atseikėti apie keturis tūkstančius.

Kaimynai įsileido, mes - ne

Pluoštinių kanapių, kaip ir maistinių aguonų, auginimas Lietuvoje nėra įteisintas. Kanapes auginti draudžiama LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, pagal kurį visų kanapių rūšių auginimas užtraukia baudžiamąją ir administracinę atsakomybę. Ir nors prieš penkerius metus Europos Komisijos priimtas reglamentas, reguliuojantis kanapių auginimą, yra privalomas visoms ES šalims, Lietuvos įstatymai iki šiol šios nuostatos vykdymui prieštarauja.

Reglamentas leidžia Lietuvoje auginti tokių veislių kanapes, kuriose narkotinės medžiagos THC yra ne daugiau kaip 0,2 procento, ir gauti tiesiogines išmokas. Kvota Lietuvai skirta trumpajam linų ir kanapių pluoštui. Parama už trumpojo pluošto toną - 90 eurų (310 litų). Tiesioginių išmokų dydis už deklaruotą kanapių hektarą numatomas kaip ir už kitas ES remiamas žemės ūkio kultūras. Įteisinus kanapių auginimą, naudos turėtų ne tik ūkininkai, bet ir valstybė, nes gautų papildomų išlaidų į biudžetą. Tačiau skeptikai sako, kad nauda ateitų ne iš karto. Prieš tai valstybė turėtų investuoti į kontrolės prietaisus ir kontrolės sistemos sukūrimą.

Skirtingų rūšių kanapės gali būti naudojamos skirtingiems tikslams. Sėjamosios kanapės - pasaulyje plačiai auginami pluoštiniai augalai, gebantys ne tik nustelbti piktžoles, bet ir pagerinti dirvos savybes. Pasak specialistų, šią kultūrą galima auginti apleistuose laukuose sėjomainos tikslais, bet ji puikiai tinka apsodinti dirvonuojančius laukus.

Vykdydama narystės įsipareigojimus, Lietuva privalo priimti siūlomą pataisą ir kuo skubiau apibrėžti sėjamųjų kanapių auginimo ir kontrolės taisykles, kaip to reikalauja kiti EB reglamentai. Kitaip žemdirbiai ims nekontroliuojamai sėti ir auginti kanapes, o valstybė jų bausti negalės, nes kaskart bus duodama į teismą ir jai teks atlyginti nuostolius bei moralinę žalą.

Faktai

Lietuvoje paplitusi sėjamoji kanapė auginama dėl sėklų, pluošto ir narkotikų. Mūsų šalyje minėta kanapių rūšis seniai naudojama kaip kultūrinis augalas. Manoma, kad kanapės (ir soros) mūsų šalyje buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Moteriškieji augalai vadinti grūdėmis, vyriškieji - pleiskanėmis. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus piktžolėms ir kenkėjams. Sėklos yra maistingos: jose daugiau baltymų ir aminorūgščių nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus. Iki šių dienų išlikę kanapių vartojimo maistui papročių Žemaitijoje.