Balkanai boikotuoja, lietuviai - kenčia

Mes ne Balkanai

Tarkime, lietuviai nutaria nepirkti didžiuosiuose prekybos centruose. O kur tada pirkti? Nebent turguje. Kaune, Šilainių mikrorajone, gyvenantis statybininkas Algirdas Jankauskas yra daugiavaikis tėvas, pats aprūpinantis šeimą maisto produktais visai savaitei. Paklaustas, ar boikotuotų prekybos centrus, A.Jankauskas tik nusijuokė:

„Aš galiu su golfuku nuvažiuoti į turgų, o pensininkai ar pėsti prisilakstys? Gal į „Urmo bazę" važiuos dešimt kilometrų? Vis tiek eis į artimiausią prekybcentrį, nes parduotuvėlių Šilainiuose seniai nėra, visi kioskai bankrutavo.

Na, gerai, aš galiu deginti degalus, nuvažiuoti į turgų, bet turguose dabar daržovės brangesnės nei prekybcentriuose. Bulvių kaina prasideda nuo euro, svogūnų galvos nuo euro ir dar prekiauja olandiškais porais, kuriuos patys perka bazėje. Jau tikrai nevaro į Olandiją.

Taip, turguje gali nusipirkti čia pat iš skerdienos išpjaustytos, iškapotos šviežesnės ir įvairesnės mėsos, gali ir visą aviną nusipirkti, bet kainos didelės.

Visi kauniečiai į penkis Kauno turgelius kasdien neprivažinės. Ir čia matau tuščių prekystalių, matyt, prekeiviai neišsilaiko. Todėl masinio boikoto tikrai nebūtų. Vis vien valgyti norės. Vieni žmonės gal kelias dienas boikotuos, iš anksto produktų prisipirkę, o kiti vis vien pirks. Lietuviai nėra vieningi. Prekybcentriai tai žino. Kol perka, kodėl kainų nekelti? Na, nevalgysime batatų, mangų, bet duoną, mėsą, kad ir prastesnę, vis vien pirksime. Nežinau, ką veikia tie Balkanai, bet mes - ne Balkanai."

Ir rajonuose mažieji žlugdomi

O gal miestiečiams važiuoti į regionus, kur dar likę parduotuvėlių?

Plungėje, Tveruose ir dar keliose rajono gyvenvietėse daugiau nei dešimtmetį veikia „Agotos krautuvėlės", teikiančios ir maisto pristatymo paslaugas. Tačiau paskambinus šių krautuvėlių savininkui Tomui Mašeckiui, išaiškėjo, kad praėjusių metų gale šis verslas jau parduotas kitiems savininkams.

„Įdomiu metu paskambinote, nes pardavėme mes įmonę, - paaiškino T.Mašeckis. - Įmonė nenutraukė veiklos, bet ją pasiėmė kiti savininkai, kurie bandys veiklą tęsti. O kodėl taip padarėme? Nes labai pasikeitė situacija nuo to laiko, kai pradėjome savo verslą ir kas yra šiandien. Ypač situacija pasikeitė po pandemijos.

Nors žodis „provincija" man negražiai skamba, bet tikrai toms mažoms provincijos parduotuvėms dabar yra labai sunku, šiai dienai ypač suaktyvėjus didžiųjų prekybos centrų veiklai, jų rinkodarai, marketingui. Todėl mes, mažieji, mano nuomone, neturime šviesios ateities.

Matote, mes tik skaitome, kad Balkanuose didžiuosius prekybos tinklus boikotuoja, o kiek ir kaip tai vyksta, mes nežinome, ar tai iš tikrųjų yra rimtas faktas, ar tiesiog atsirado kažkoks žmonių burbulas, pasirengęs boikotuoti.

Bet pas mus neboikotuoja ir, aš manau, kad neboikotuos. Aš iš patirties kalbu. Prekybos centrai turi pagrindinio maisto produktų krepšelio kainas tokias mažas, kokių mes, mažos parduotuvės, iš tiekėjų nenupirksim. O dar reikia pridėti ir antkainius. Didieji prekybos centrai turi tokią galimybę - pritraukti pirkėją mažomis pagrindinio krepšelio kainomis, o uždirba iš kitų, ne tokių būtinų prekių pardavimų.

Nemanau, kad reikėtų teigti, kad didieji prekybos centrai smulkų verslą žlugdo. Aš manyčiau, kad žlugdė, žlugdo ir toliau žlugdys, kuo toliau, tuo labiau Lietuvos politika. Mažoms įmonėms mokestinė sistema turėtų būti kitokia ar bent pelno mokestis mažesnis. Reikėtų mokestinę sistemą padaryti lankstesnę, nes dabar ji vienoda tiek mažam, tiek dideliam. Todėl su mūsų, smulkiųjų, apyvarta, su mūsų pirkėjų srautu, su mūsų pelnu tie reikalavimai jau nėra pakeliami.

Pavyzdys. Yra „Perlo" terminalai, per kuriuos galima sumokėti komunalinius mokesčius ir t.t. Buvo taisyklė, kad nauji klientai, įsivedinėjantys „Perlo" terminalą, turi sumokėti 1500 eurų garantą. Tu atiduodi tuos pinigus pasaugojimui. Bet toks pats 1500 eurų garantas taikomas ir smulkiam verslui su trimis darbuotojais, ir dideliam prekybos centrui su 23-imis darbuotojais. Anksčiau toks garantas buvo taikomas tik naujai atsidarančioms įmonėms, o dabar - ir seni klientai, dirbantys 12 metų, turi susimokėti tą garantinį užstatą. Tai yra žiauru. Jeigu mes turime aštuonias mažas parduotuves, iš mūsų apyvartos paimti 12 tūkstančių eurų yra savižudybė.

Sakote, žmonės prisiriša prie mažų parduotuvėlių? Norėtume, kad taip būtų, bet aš to nematau. Žmonės prisiriša prie vietos. Jeigu parduotuvė geroje vietoje, kur yra dideli žmonių srautai, tada viskas bus gerai - mokėsi ir darbuotojams atlyginimus, liks ir parduotuvės savininkui. Bet jeigu atidarysi parduotuvę kiek toliau nuo praeivių srauto, nieko gero nebus. Nebent prekiautum kažkokiu nišiniu produktu, pavyzdžiui, kokiu ypatingu aliejumi, ar ypatinga duona, kurios nėra kitur.

Kad ir kaip būtų, valdžia nieko nedaro, kad smukusis verslas išgyventų."

Komentuoja Seimo narys, buvęs europarlamentaras Bronis ROPĖ:

Mažosios parduotuvės, matyt, turi savo problemų ir Vakaruose, bet daugumoje Europos valstybių didieji prekybos centrai savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirba. Tad tokiu būdu atsiranda rinka ir mažoms parduotuvėlėms.

Ir šiaip didžiųjų prekybos centrų darbo laikas yra gana ribotas, - apie 19-20 val. užsidaro. Tada žmonės eina į mažas parduotuves, o Briuselyje jų gana daug, bet jos prekiauja ir alkoholiu. Tai irgi padeda pajamas geresnes generuoti.

Ar lietuviai ryžtųsi didžiuosius prekybos centrus boikotuoti? Šneka, kad Balkanų žmonės labai vieningi - jeigu susitaria, tai susitarimo laikosi. O pas mus, matyt, jeigu susitartų kokį prekybos centrą boikotuoti, tai jeigu jis pasiūlytų geras nuolaidas, žmonės iškart sugrįžtų.

Aš siūliau Seimui, ar nereikėtų mums bent 500 kv. m ar 1000 kv. m ploto prekybos centrus apriboti, kad jie bent sekmadieniais nedirbtų. Ten tiek daug yra dirbančių, galėtų jie turėti sekmadieniais išeigines dienas. Žmonės galėtų daugiau pabūti su šeimomis, labiau socializuotis, užsiimti savo hobiais ir nieko blogo dėl to neatsitiktų. Tiesa, pradedama aiškinti, kaip bus sunku. Bet per paskutines šventes, pavyzdžiui, pirmąją Kalėdų dieną didieji prekybos centrai buvo uždaryti ir niekas to per daug nepajuto.

Jeigu susitarsime, tai Seimo pavasario sesijoje reikės svarstyti tuos klausimus.