Baltijos šalys sekmadienį prisijungs prie Vakarų elektros tinklų

Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ ir Estijos „Elering“ – izoliuoto veikimo metu bus baigusios 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymus, kartu valdys sistemos dažnį ir užtikrins elektros gamybą.

Sinchronizacija vyks iš pradžių suvienodinus abiejų elektros sistemų dažnius, kad dvi sistemos susijungtų ir jų dažniai svyruotų vienodu taktu. Prisijungimas prie Europos elektros tinklų vyks per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Kaip šeštadienį portalui „Delfi“ nurodė „Litgrid“, įvykus sinchronizacijai prognozuojamas trumpalaikis elektros kainų kilimas, su sinchronizacija nesusijęs tiesiogiai – aukštesnės kainos sekmadienio vakarą siejamos su tuo metu planuojamu saulės ir vėjo generacijos mažėjimu bei vakaro metu įprastu vartojimo piku.

Taip pat, nors izoliuoto darbo bandymo savaitgalį metu apribota jungčių Švedija ir Suomija galia, nuo pirmadienio jungčių pralaidumai bus padidinti.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.

Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.