1 nuotr.Vakar Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas su didžiu liūdesiu informavo, kad pernai komerciniai bankai patyrė beveik 3 mlrd. litų nuostolį. Būtų liūdna, bet iš tikrųjų jie gavo beveik 2 mlrd. litų pelno.
Optinė apgaulė
Vakar R.Šarkinas žurnalistams pristatė 2009 metų komercinių bankų veiklos rezultatus. Ilgą monologą pradėjo liūdna gaida: vargšai bankai pernai patyrė net 2,95 mlrd. litų nuostolių.
Tačiau “Vakaro žinios” tiek R.Šar- kiną, tiek komercinius bankus gali nudžiuginti: iš tikrųjų pastarieji pernai uždirbo kone 2 mlrd. litų.
Kaip tai atsitiko? Pasirodo, pernai komerciniai bankai padidino atidėjinius iki 4,8 mlrd. litų. Jie taip pat įskaičiuoti į nuostolius, nors realiai bankai šių pinigų neprarado arba prarado tik mažytę jų dalį. Atidėjiniai - tai toks daiktas, kai dalis ikimokestinio pelno atidedama į kitą stalčių ir yra naudojama, pavyzdžiui, nuostoliams dėl nemokių paskolų gavėjų dengti. Nuo jų pelno mokestis einamaisiais finansiniais metais nemokamas. Nesunku apskaičiuoti, kad dėl to pernai bankai į valstybės biudžetą neįnešė 960 mln. litų, mat būtų tekę įmokėti 20 proc. šios sumos. Atidėjiniai buvo rekordiški dar ir dėl tos priežasties, kad nuo šiemet pelno mokestis - jau 5 proc. mažesnis, todėl verta buvo sugaišti kiek laiko.
“Taip, atidėjiniai įskaičiuojami į nuostolį. Bankai kažkokių pajamų gavo, bet to negalima pavadinti pelnu”, - priremtas prie sienos “Vakaro žinioms” kalbėjo S.Kropas.
Tačiau kodėl reikia trimituoti apie nuostolius, jei iš tikrųjų metai buvo pelningi, jis nepaaiškino. Galbūt todėl, kad žmonės taip nesipiktintų lupikiškais bankais?
Maitina ir valstybė
Tiesa, visiškai sėkmingais jiems metais 2009-uosius pavadinti sunku. Jau prinoko vaisiai to, kad komerciniai bankai iki sunkmečio brukte bruko paskolas būstui įsigyti bei kitus kreditus. Praėjusiais metais net 19,38 proc. visų paskolų buvo neveiksnios - vėluojamos grąžinti ar nuvertėjusios.
“Sunkiausia, manau, jau praėjo. Nuvertėjusių paskolų sumos šių metų pradžioje turėtų dar didėti, bet ne tokiais tempais”, - sakė R.Šarkinas, tačiau Lietuvos banko, kaip nesugebėjusio pažaboti komercinių bankų, kaltės dėl situacijos neįžvelgė. O štai kodėl sunkmečiu paskolų čiaupelis verslui buvo užsuktas, iliustruoja faktas, kad “motininiams” bankams 2009-aisiais Lietuvoje veikiantys bankai pervedė per 6 mlrd. litų.
Dar vienas įdomus faktas: valstybė ne tik leidžia atidėjinius daryti iš ikimokestinio pelno, bet ir kitaip maitina komercinius bankus. Paaiškėjo, kad pernai milijardu litų išaugo valdžios institucijų komerciniuose bankuose laikomos lėšos. Kiek indėlių valstybė ten turi iš viso - neskelbiama.
VŽ Trigrašis
Šveicarijos Alpių kurorte Davose šiuo metu vyksta kasmetinis pasaulio elito forumas. Viena pagrindinių diskusijų temų - ką daryti su pasaulinę krizę sukėlusiais komerciniais bankais, kad krizės ateityje nebesikartotų. Kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad būtina riboti bankų savivalę. Tiesa, patys bankininkai atvirai kalba, kad kontrolės jie nenori.
Neribotos privilegijos
Vladimiras TRUKŠINAS - nepriklausomas finansų analitikas:
Kaip sako ponas Žaldokas, bankų veikloje, ypač su atidėjiniais, viskas “baisiai interasna”. Nė vienas verslo subjektas neturi galimybės nenumatytoms aplinkybėms atidėti dalį ikimokestinio pelno. O bankai turi privilegiją atidėti neribotą ikimokestinio pelno dalį. Tą leidžia įstatymai, o Finansų ministerija nė necypteli.
Ir Lietuvos bankas jokių pataisų nesiūlys, nes gina ir gins komercinių bankų interesus. Tokia sistema leidžia bankams dalį ikimokestinio pelno perkelti į kitą sąskaitą, kad, pavyzdžiui, būtų galima nurašyti blogas paskolas.
Tačiau kartu ir išsisukama nuo pelno mokesčio. O turėtų būti kaip ir visam verslui - pirma susimokėk valstybei ir tik po to žaizdas laižykis. Tačiau privilegija sukurta, kai buvo norima į Lietuvą privilioti užsienio bankus.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
