Blogai apšiltintas namas pražudo

Spalio 30-ąją Rumunijoje, Bukarešto naktiniame klube, kilus gaisrui, kuris įsiplieskė užsiliepsnojus sienų izoliacijai, žuvo 50 žmonių, dar 100 sužeista. Po tokių skaudžių įvykių šalis susimąsto, ar tinkamai veikia teisinė bazė, reglamentuojanti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų veiklą. Kokia šios srities veikla Lietuvoje?

Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Vytauto Kaziliūno duomenimis, per šiuos metus Lietuvoje jau kilo per 12 tūkst. gaisrų. Pernai liepsnas malšinti gelbėtojai buvo kviečiami daugiau kaip 13 tūkst. kartų.

Pavojai didėja

Organizacijos „Firesafe Europe“, siekiančios atkreipti valdžios institucijų bei visų statybos proceso dalyvių dėmesį į problemas, susijusias su pastatų gaisrine sauga, techninės darbo grupės vadovės Brigitės Maseršmit (Birgitte Messerschmidt) teigimu, miestuose vyksta masinė renovacija, tačiau būtina įvertinti ir to pasekmes. Deja, modernūs pastatai ne visada yra geri pastatai. Statant ne visada pagalvojama apie priešgaisrinę saugą ir padarinius. Didžiulę įtaką pastatų gaisrinei saugai daro statybinės medžiagos. Negana to, dabar buityje naudojama daug degių medžiagų, plastiko.

Europiniai tyrimai rodo, kad pastatai, statyti prieš dešimtmetį, kur kas degesni nei pastatai, statyti prieš 30 metų. Augant statybinių medžiagų įvairovei vis sunkiau užtikrinti jų saugumą.

Pasak B.Maseršmit, prieš šešiasdešimt metų gaisras išplisdavo per 25 minutes, o šiuo metu tai trunka iki 3 minučių. Anksčiau ugniagesiai gerai žinojo, kaip dega mediena, dabar, kai pastatuose gausu skirtingų, greitai užsiliepsnojančių medžiagų, gaisrų gesinimas tampa vis sudėtingesnis ir pavojingesnis.

„Tai rodo, kad būstas vis dažniau statomas iš greitai užsiliepsnojančių ir gaisro plitimą skatinančių statybinių medžiagų, o jų priešgaisrinis saugumas prastėja. Be to, statistikos duomenimis, gaisruose žmonės dažniausiai ne sudega, bet miršta nuo dūmų, - teigia specialistė. - Todėl labai svarbu apriboti ne tik gaisro kilimo galimybę, bet ir ugnies bei dūmų plitimą statinyje. Jeigu naudojamos gaisro išplitimą stabdančios medžiagos, žmonės įgyja laiko saugiai išeiti iš pastato arba juos galima išgelbėti kitomis priemonėmis.“

Kompetencija ir atsakomybė

Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse degias izoliacines medžiagas draudžiama naudoti visuomeninės paskirties pastatams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams šiltinti. Pavyzdžiui, Vokietijoje žemesniems nei 22 metrų aukščio gyvenamiesiems pastatams yra privalomi ugnies barjerai, o aukštesnių namų fasadams šiltinti iš viso draudžiama naudoti degias izoliacines medžiagas. Panašūs ribojimai taikomi Skandinavijos šalyse, juos diegia Čekija, Vengrija, Slovakija.

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrų tyrimų centro viršininkas dr.Donatas Lipinskas, pagal degumo reikalavimus vertinamos tiek atskiros statybinės medžiagos, tiek jų komplektai ir konstrukcijos. Prielaidas gaisrams plisti gali sudaryti ir statybose naudojamos degiosios medžiagos, taip pat ir netinkamas jų komplektavimas ar montavimas. Pavyzdžiui, jei kažkuri medžiaga yra nepakankamai kokybiška, tai sprendiniai, kurie gaunami laboratorijoje, realybėje gali būti neįgyvendinami.

„Kai kurie verslininkai pagudrauja, tiekdami medžiagas, be to, jie ne visada patikrinami, ir tai kartais sudaro tokias sąlygas, kad statinys lyg ir turėtų būti saugus, bet iš tikrųjų taip nėra, - aiškino ekspertas. - Dėl to labai svarbi tiek statytojų, tiek statybos priežiūros inspektorių kompetencija. Viskas turi būti atlikta taip, kaip ekspertų įvertinta - tik tada saugumo lygis bus pasiektas.“

Visgi, D.Lipnicko teigimu, kur kas didesnę įtaką gaisro išplitimui padaro ne tiek statybinės medžiagos, kiek apdailos elementai, buityje naudojamos medžiagos - visa tai sudaro sąlygas gaisrui greitai plisti.

Ekspertas įsitikinęs - siekiant užkirsti kelią gaisrams, pirmiausia reikėtų skirti daugiau dėmesio atsakingų institucijų darbui - jos turi padaryti tai, kas joms yra pavesta. Įstaigos, kurioms yra pavesta kontroliuoti produktų patekimo į rinką sąlygas, privalo užtikrinti, kad į rinką patektų tik tie produktai, kurie yra tinkamai įvertinti, su tinkamais dokumentais, su aiškiai apibrėžta taikymo sritimi ir pan.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas:

Iniciatyvos skaidrinti statybų sektorių, siekiant užkirsti kelią grėsmėms, nesąžiningai konkurencijai tarp rangovų bei viešųjų interesų pažeidimui, prieš porą mėnesių ėmėsi Lietuvos statybininkų asociacija. Kaip „Vakaro žinioms“ teigė jos prezidentas Dalius Gedvilas, jau ne kartą yra gauta signalų, kad medžiagų tiekėjai sukčiauja - renovuojant statinį pateikia sertifikatus, pagal kuriuos atitinka medžiagoms keliami reikalavimai, tačiau renovacijos metu medžiagos pakeičiamos vizualiai atrodančiomis taip pat, bet pigesnėmis ir gerokai prastesnių savybių.

Tad Statybininkų asociacija kartu su Valstybine ne maisto produktų inspekcija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Statybos produkcijos sertifikavimo centru sutarė imtis nesertifikuotų produktų patekimo į statybvietes kontrolės ir bent 12 kartų per ateinančius metus vykti į objektus, kuriuose gali būti naudojamos neleistinos medžiagos.

„Kreipėmės į atitinkamas institucijas, prašydami skirti daugiau lėšų tokių atvejų prevencijai, nes be finansinių resursų patikrinimas būna labiau imitacinis - kontrolieriai apžiūri sandėliuojamas medžiagas, kurios dažniausiai yra tvarkingos, o paaiškėja, kad naudojamos visai kitos. Tačiau jei bus pareikalauta, tarkime, nuimti jau sumontuotą įtartiną plokštę, ir patikrinus paaiškės, kad ji - tinkama, teks kompensuoti nuostolius rangovui, - sako D.Gedvilas. - Kontrolės mechanizmas turėtų būti gerai finansuojamas, kad niekas dėl to nenukentėtų. Kita vertus, jei rangovai, tiekėjai žinotų, kad tokia komisija dirba nuolat, gali bet kada atvykti į objektą, patikrinti sertifikatus, tai ir būtų reali prevencija, skatinanti tiek rangovų, tiek tiekėjų atsakomybės jausmą.“

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento teigimu, didesnės renovacijos kokybės padėtų pasiekti tai, jei renovacijos darbų viešuosiuose pirkimuose būtų vadovaujamasi ne mažiausios kainos kriterijumi, kaip dažniausiai yra dabar, o taikant ekonomiškai naudingiausią kriterijų.

Jau ne vienus metus kalbama ir apie tai, kad Lietuvoje turi būti diegiama BIM (Building Information Modeling) metodologija - statinių informacinis modeliavimas. Ji leidžia projektuoti ne tik 3D formatu, bet ir klasifikuoti medžiagas, atlikti modeliavimą, taip pat ir gaisrinės saugos. Tam pritaria ir Lietuvos gaisrinės saugos ekspertų asociacija. Tai padidintų projektavimo kaštus, tačiau taikant šiuolaikines technologijas pavyktų išvengti projektavimo klaidų. Tačiau inovatyvios technologijos kelią statybų sektoriuje skinasi ypač sunkiai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“