1 nuotr.Vyriausybė Seimo pavasario sesijai pateikė krūvą projektų, dalis kurių stulbina ne tik opoziciją, bet ir ekonomistus. Vienas iš jų - tikslas nustatyti trimetį akcizų tarifų etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams didinimo planą. O tai, anot ekspertų, tik padidins nelegalių rūkalų kiekį bei stums žmones pirkti ne tik nelegalius svaigalus, bet ir legalius iš šalių, kur akcizai gerokai mažesni.
Žinomas ekonomistas Sigitas Besagirskas iškart atkreipė dėmesį, kad dabartiniai valdantieji nori dekriminalizuoti narkotikus, todėl neatmeta galimybės, jog akcizus svaigalams bei rūkalams ketina didinti, jog išaugtų narkotikų paklausa.
„Akcizų kėlimas alkoholiui ir tabakui - bandymas vieną blogį pakeisti kitu blogiu, nes šitos Vyriausybės užtušuotas prioritetas - narkotikai. Jei būtumėme ideali visuomenė ir neturėtume sienų, tai būtų viena - daugiau mokesčių surinktumėme, sumažintume išlaidas sveikatos apsaugai dėl rūkalų ir alkoholio vartojimo. Bet iš kitos pusės man kelia didelių abejonių tikrieji tikslai.
O svarbiausia - trūksta analizės, kaip akcizų kėlimas paveiktų šešėlinę ekonomiką, žmonių įpročius ir pan. Man atrodo, kad viena iš tokio elgesio priežasčių - žiūrėjimas į bukus skaičius: neva pakeliame akcizus - surinksime daugiau pinigų į biudžetą. O kokios pasekmės - neįdomu. Teisės aktų projektuose paprastai nurodoma, kad neigiamų jų pasekmių nenustatyta", - stebėjosi S.Besagirskas.
Pasak jo, jau ir dabar, kai akcizai kasmet didėja (neįskaitant plano juos dar trejus metus didinti, o kiek - kol kas neaišku, nes projektas dar neregistruotas), tyrimai rodo, kad kontrabandinių cigarečių kasmet daugėja.
„Tai akivaizdžiai indikuoja, kad bet koks legalių rūkalų pabrangimas lems dar didesnę jų kontrabandą. Bet tikrai ne sveikesnę visuomenę. Nes susirgimų, susijusių su rūkymu, tik daugėja. Taip kad akcizų didinimas tikrai nesusijęs su rūpinimusi sveikata. Tai - tik fiskalinė priemonė, kuri irgi vargu ar pasiteisins. Nes nematome, kad pastaruoju metu žmonės gautų labai daugiau pajamų: vienas ar pusantro papildomo euro daug nelems, nes brangsta būsto paskolos ir t.t. Todėl bet koks akcizo padidėjimas gali lemti elgesio pokytį - kontrabandinės produkcijos pasirinkimą, kad tik būtų pigiau. O tai kaip tik dar ir sumažintų biudžeto pajamas", - pabrėžė ekspertas.
D.Besagirsko teigimu, net nebūtina kalbėti apie kontrabandą - jei kils akcizai alkoholiui, žmonės dar dažniau vyks jo pirkti į Lenkiją ar Latviją, kur svaigalai dėl mažesnio tarifo jau dabar gerokai pigesni. O tuo pačiu pirks ir kitus produktus - kadangi ar taip, ar taip bus paaukoję kelis eurus kelionei.
„Latvijoje dar yra ir galimos nuolaidos alkoholiui, kas Lietuvoje yra negalima. Jau seniai lietuvaičiai vien dėl to vyksta į Latviją. Jei kainų skirtumas padidės, procesas gali dar labiau paspartėti. Todėl pakartosiu, jog prieš darant akcizų pokyčius, reikia analizės. Atsižvelgti reikia ir į Lenkiją, kuri taiko ne tik mažesnį akcizą, bet ir mažesnį PVM, o kai kuriems maisto produktams iš viso jo netaiko.
Kaimynystėje turint tokią pigią šalį su didesniais akcizais tikrai negalima žaisti. Jei kaimynystėje turėtume Liuksemburgą, Šveicariją ar kitą brangią šalį - būtų kitas dalykas. Apsupti brangių šalių gal ir jaustumėmės komfortiškai didindami akcizus tabakui ar alkoholiui. Bet kai šalia turime Lenkiją bei Latviją ir dar sieną su Baltarusiją, iš kurios, nepaisant fizinio barjero, kažkodėl mus vis dar pasiekia kontrabanda (ir netgi plūsta)... Reikia į sistemiškai į viską žiūrėti", - akcentavo S.Besagirskas.
