Dėl eurų jau stumdomasi eilėse

Turės įrodinėti

Smulkieji verslininkai euro vis dar laukia su nerimu, nors lapkričio pabaigoje Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo darbo grupė nustatė išimtis, kada po sausio 15 d. grąžą bus galima atiduoti ir litais.

Tuomet nustatyta, kad pirmąsias dvi euro įvedimo savaites grąžą litais bus leidžiama atiduoti tik dėl svarių priežasčių: pavyzdžiui, jei prekeivis su savimi neturi pakankamo kiekio grynųjų eurų grąžai; jei vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą ir tokiu atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas atidavęs grąžą nebeturėtų apyvartinių lėšų eurais; jei dienos apyvarta žymiai viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturi eurų grąžai atiduoti.

O viešojo transporto priemonėse ir taksi duoti grąžą litais bus galima, jei klientas už paslaugą moka litais. Už važiavimą mokant eurais, grąžą taip pat bus privaloma pateikti eurais.

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė, sako, kad išimtys ypač pagelbės smulkiesiems, kurie baiminosi, kad po Naujųjų metų taps valiutos keityklomis, ir net planavo dėl to kelias savaites nedirbti.

„Manau, tokių, kurie nedirbs, tikrai bus. Tačiau jų bus daug mažiau, nei iš pradžių planavome, kol dar nebuvo patvirtintos tos išimtys. Tos išlygos smulkiesiems tikrai buvo reikalingos. Dabar mums neramu tik dėl to, kad smulkieji verslininkai turės įrodyti, jog tikrai dėjo visas pastangas, kad eurais prieš tai apsirūpintų“, - ji atskleidė „Vakaro žinioms“.

Finansų ministerija verslininkus dar praėjusį mėnesį įspėjo, kad išimtimis pasinaudoję prekeiviai ar paslaugų teikėjai paprašyti turės pateikti įtikinamus įrodymus, jog tikrai dėjo visas pastangas apsirūpinti grynaisiais eurais grąžai atiduoti.

Z.Sorokienei toks perspėjimas kelia abejonių, mat nežinia, kaip verslininkai turės įrodinėti savo tiesą.

„Jei tu neturi laisvų pinigų, tai ir nenusipirksi tų eurų“, - atkreipė dėmesį ji.

Eurų jau trūksta

Nors verslininkai valdžios aktyviai raginami dar prieš Naujuosius apsirūpinti eurais, tą padaryti ne taip lengva.

Mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonės eurais apsirūpinti gali iš anksto, jei dėl to susitaria su komerciniais bankais. Tačiau tam reikia turėti lėšų, kurias komerciniai bankai galėtų rezervuoti.

Kad įmonė galėtų iš komercinio banko įsigyti reikiamą kiekį grynųjų eurų, bankas turės rezervuoti įmonės sąskaitoje lėšų sumą, atitinkančią užsakytų eurų vertę, o euro įvedimo dieną nurašyti rezervuotą sumą ir sutvarkyti apskaitos įrašus.

Banknotus ir monetas įmonės komerciniuose bankuose gali pasiimti pačios arba pasinaudoti pervežėjų paslaugomis.

Tačiau patiems smulkiausiems verslininkams užsisakyti grynųjų eurų per komercinius bankus yra ir per brangu, ir per sunku.

Jie grynaisiais eurais bando apsirūpinti kaip ir kiti bankų ar Lietuvos pašto klientai - perka gruodžio 1 d. pradėtus pardavinėti pažintinius eurų rinkinius, kurių vertė 40 litų, arba 11,58 euro. Jų vienu kartu galima įsigyti ne daugiau kaip penkis.

„Taip, dalis smulkiųjų jau nusipirko tų eurų. Tačiau šiandien turime informacijos, kad kai kurie bankų skyriai jau eurų nebeturi arba neparduoda. Juk ir eilės prie tų rinkinių - verslininkams jose reikia stovėti kartu su gyventojais. Nepasistengta, kad smulkiesiems aptarnauti veiktų atskiri langeliai. Individualia veikla užsiimantiems verslininkams apskritai nebuvo parengta tvarka, kaip jie galėtų apsirūpinti tais banknotais“, - kalbėjo Z.Sorokienė.

Vakar ji, apsilankiusi Gariūnuose ir panorusi grynųjų eurų įsigyti Šiaulių banke, išgirdo, kad eurų nėra ir artimiausiu metu nebus.

„Pažįstamas verslininkas Utenoje šią savaitę perėjo per visus bankus ir jie neturėjo tų monetų“, - pasakojo smulkiųjų atstovė.

Jai antrino ir Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius: „Aš pats normalioje gyvenvietėje, kur gyvena apie 5 tūkst. žmonių, jau tris kartus buvau iki pašto nuėjęs ir vis išgirstu, kad žadėjo atvežti, bet neatvežė. Net tų kelių eurų neturiu kaip nusipirkti.“

„Mums sako apsirūpinti iš anksto, bet juk tai priklauso nuo to, ar sėkmingai klostosi tavo verslas, kiek laisvų pinigų turi. Juk pinigai juda - vakar gautus kitą dieną išmoki tiekėjams. Išmoki atlyginimus kas pusę mėnesio, tada sumoki „Sodrai“, kitus mokesčius, o kai nėra laisvų pinigų, tau nusipirkti eurų į priekį didelė problema“, - pridūrė jis.

Verslininkas baiminasi, kad įsivedus eurą bus kaip kaimynėje Latvijoje: smulkių parduotuvėlių savininkams kasdien teks eiti į banką, kad išsikeistų tos dienos apyvartines lėšas į eurus.

Pasak verslininkų atstovų, kol kas neaišku, kokia dalis smulkiųjų po sausio 1 d. laikinai užsidarys. Tiesa, kai kurie verslininkai ketina šį kelių savaičių laikotarpį panaudoti remontams ir atostogoms. „Vakaro žinioms“ tą patvirtino vienas sostinės verslininkas, kuriam priklausanti drabužių parduotuvė Kalvarijų gatvėje remontuoti bus uždaryta iki sausio 19 d.

Sunku dirbantiems savarankiškai

Grožio salono savininkė, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad aptarnavimo sferoje nėra didelės panikos dėl euro. Kirpyklose sausis apskritai ramus mėnuo, mat žmonės paprastai suskumba pasigražinti prieš didžiąsias žiemos šventes.

Grožio salono savininkė atskleidė, kad pati dėl šventos ramybės jau spėjo apsirūpinti 1500 eurų suma įvairiomis kupiūromis.

„Kiek tenka kalbėti su kolegomis, kai kurie jau yra nusipirkę eurų monetų pašto skyriuose. Tačiau ypač sunkus laikotarpis bus tiems, kurie nuomojasi darbo vietas, o tai yra labai populiaru. Mūsų sferoje gal tik 10 proc. kirpėjų yra įdarbinti „uabų“, o likusi dalis turi verslo liudijimus. Kiekvienas toks kirpėjas skaičiuoja litus, centus ir neabejoju, kad jiems problemų bus labai daug“, - sakė kirpėja.


Mindaugas VILKELIS, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento direktorius:

Lietuvos banko užsakymu Lietuvos monetų kalykla sudarė 900 tūkst. lietuviškų eurų monetų rinkinių visuomenei. Papildomai jų nebus sudaroma. Iš viso Lietuvos banko kasose, komercinių bankų ir Lietuvos pašto skyriuose per pirmąsias dvi prekybos savaites parduota beveik 640 tūkst. vienetų eurų monetų rinkinių visuomenei, arba apie 70 proc. visų pagamintų rinkinių.

Atkreipiame dėmesį, kad komerciniai bankai prekybos įmones iš anksto aprūpina joms skirtais dviejų rūšių lietuviškų eurų monetų rinkiniais. Mažesnįjį rinkinį sudaro 320 euro monetų. Bendra rinkinio nominalioji vertė - 111 eurų, arba 383,26 lito. Prekybininkams skirtame didesniajame rinkinyje yra 600 monetų, kurių bendra nominalioji vertė - 200 eurų, arba 690,56 lito.

Prekybininkams skirtus rinkinius gali įsigyti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, užsiimantys vienokia ar kitokia komercine veikla. Apie tokias galimybes siūlome teirautis artimiausiuose komerciniuose bankuose.

Jei bankai pabaigtų dalyti šiuos rinkinius (po 111 ir 200 eurų), jie gali verslininkus aprūpinti eurų ritinėliais.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“