1 nuotr.Pernai Lietuvoje būstui įsigyti išleista daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos - sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą.
2016 m. Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. Eur. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. Eur.
Išankstiniais Registrų centro duomenimis, pernai senos statybos butų vidutinė kaina visoje Lietuvoje augo 6,4 proc. ir siekė 746 Eur už kv. m. Naujos statybos butai brango 7,9 proc., arba iki 1258 Eur/kv.m. Namų kainų vidurkiai augo atitinkamai 3,9 proc. (350 Eur/kv.m) ir 4,8 proc. (580 Eur/kv.m).
Tačiau didžiausią įtaką apyvartos augimui būsto sektoriuje turėjo itin aktyvūs pirkėjai. Per visus metus Lietuvoje sandoriais perleisti 43 710 būsto objektai - 12,2 proc. daugiau nei užpernai. Labiausiai, net 13,8 proc., išaugo butų rinka.
Vilniuje, kuris sudaro ketvirtadalį visos būsto rinkos ir generuoja beveik pusę jos apyvartos, pernai butų pardavimai siekė rekordines aukštumas. Jų perleista 11 153 - tai didžiausias visų laikų rodiklis, pernykščius skaičius viršijęs net 13,8 proc. Senesnės statybos butai sostinėje brango 8,4 proc. ir kainavo 1281 Eur/kv.m, o butų kaina pastaraisiais metais pastatytuose daugiabučiuose kilo 6,7 proc. - 1 kv. m. pirkėjams vidutiniškai kainavo 1549 Eur.
Tuo metu Vilniaus gyvenamųjų namų rinka šiek tiek sulėtėjo - šio tipo būsto perleista 8,5 proc. mažiau nei pernai. Senos statybos namų kaina siekė vidutiniškai 936 Eur/kv. m ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei 2015 m., o nauji namai brango 7,1 proc. - iki vidutinės 835 Eur už kv. m kainos.
