Pastaruoju metu medikai susiduria su nauja problema - į gydymo įstaigas vis dažniau atvežamos naujos statybos namuose gyvenančios šeimos, apsinuodijusios smalkėmis. Smalkių šaltinis dažniausiai būna dujinio šildymo katilai. Specialistai aiškina, kad taip neturėtų būti, jei dujinis katilas techniškai tvarkingas, o šildymo sistema įrengta pagal visus reikalavimus.
Kaip „Respublikai“ teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Sigita Goštautaitė, šią žiemą į ligoninę buvo atvežtos kelios šeimos su mažais vaikais, smalkėmis apsinuodijusios naujos statybos butuose. Kadangi smalkės bekvapės, žmonės jų dažniausiai nepajunta. Į medikus patariama kreiptis, jei galvos svaigimą, skausmą, pykinimą pajunta visi šeimos nariai - tokiais atvejais apie smalkes ne visada pagalvoja net medikai.
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Buinevičius „Respublikai“ teigė, kad dujiniai katilai, kurie parduodami Lietuvoje, prieš patekdami į rinką testuojami - tačiau ne kiekvienas katilas, o kiekvienas modelis. Jie turi atitikti tam tikrus ekonominius ir techninius rodiklius. Tad iš esmės visi tie katilai, kurie yra rinkoje, turėtų būti saugūs.
Tačiau ar dujų katilas saugus, K.Buinevičiaus teigimu, priklauso nuo daugelio veiksnių.
Visų pirma, kai katilas sumontuojamas patalpoje, turi būti atlikti jo derinimo darbai - specialistas katilą turi patikrinti, dūmų analizatoriumi išmatuoti dūmų sudėtį ir tinkamai jį sureguliuoti. Tačiau Lietuvoje tai padaroma toli gražu ne visada.
Kitas dalykas - degimo medžiagos išmetamos į lauką per kaminą arba, jei įrengtas turbininis katilas, daroma skylė sienoje ir dūmai pasišalina per ją. Tačiau jei tai padaroma nekvalifikuotai ir visų butų degimo medžiagos patenka į vieną namo pusę, o vėjas pučia į tą pačią namo pusę, dūmai spaudžiami atgal pro langus ar ventiliacijos angas.
Profesoriaus teigimu, ypač pavojinga, jei dujinį katilą žmonės įsirengia savavališkai butuose, kur toks šildymas nebuvo numatytas, o dūmų išmetimo vamzdį nukreipia į bendrą namo ventiliacijos sistemą - tokiu atveju patys gal ir neapsinuodys, tačiau gali apnuodyti kaimynus, į kurių butus tam tikromis sąlygomis gali patekti degimo produktai.
Dar viena problema - statant naujus daugiabučius dažnai viena firma įrengia šildymo sistemą, kita - ventiliacijos sistemą, o tarpusavyje darbų jos nederina. Butai naujos statybos namuose paprastai būna sandarūs. Dujinis katilas degimui naudoja orą iš kambario. Jei nėra normalios ventiliacijos, patalpoje oras išretėja, katilui pradeda trūkti oro degimui ir jis pradeda generuoti smalkes. Tad projektuojant namą arba turi būti padarytos oro patekimo angos, arba turi būti įrengiami tokie dujiniai katilai, kurie patys siurbia iš lauko orą, t.y. nepažeidžia patalpos oro cirkuliacijos balanso, tačiau tokie dujiniai katilai - gerokai brangesni.
K.Buinevičius įsitikinęs, kad nebūtų problemų dėl apsinuodijimą smalkėmis sukeliančių dujinių katilų, jeigu jų įrengimo sistema būtų griežta ir tvarkingai veiktų. Tačiau dabar neretai aktas, kad katilas sureguliuotas, surašomas formaliai, jo net nepatikrinus.
„Užsienio šalyse yra kontroliuojančios institucijos, kurios kas kiek laiko, pavyzdžiui, kartą per metus, privalo patikrinti, kaip dujinis katilas veikia - pamatuoti degimo produktų sudėtį ir nustatyti, ar katilas neišsireguliavo, - sakė K.Buinevičius. - Tos institucijos turi gana didelius įgaliojimus - jei kažkas negerai, jos gali uždrausti šildymo prietaisą naudoti, kol jis nesutvarkytas. Pas mus tokios sistemos apskritai nėra, tikrinimas neprivalomas“.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
