2 nuotr.„Vakaro žinios" skelbė, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose jau šių metų antroje pusėje Vyriausybė ims leisti taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Jais siekiama gyventojams pasiūlyti saugų ir paprastą trumpos trukmės investavimo būdą. Tačiau ekonomistai nemano, kad jų paklausa bus didelė.
INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikisi, kad, nors šiuo metu egzistuoja gerų alternatyvų ir indėlių grąža yra pakilusi, konservatyvūs ar patriotiški investuotojai turi priežasčių investuoti į lakštus. Anot jos, jų patrauklumas labai priklausys nuo to, ar tai bus patogus ir konkurencingą grąžą nešantis produktas. Taip pat, anot ekonomistės, vienas iš teigiamų taupymo lakštų tikslų - skatinti gyventojų finansinį raštingumą. Tai galėtų būti būdas paskatinti investuoti, bet procesas turi visuomenei gerai išaiškintas.
„Vyriausybės yra vienos saugiausių emitentų ir iš tikrųjų galbūt pavyktų paskatinti finansų rinkas išbandyti tam tikrus nebandžiusius to investuotojus pradėti būtent nuo tokių instrumentų. Tai galėtų būti variantas, jeigu pats procesas suprantamai pateiktas, informacija, komunikacinė kompanija būtų gerai paruošta. To iš tikrųjų labai reikėtų, kad Lietuvoje investavimas ir finansinis raštingumas gautų mastą, nes pagal finansinę turto struktūrą, Lietuva vis dar labai išsiskiria tokiu konservatyvumu, kai didelę dalį savo finansinio turto lietuviai laiko grynųjų ar indėlių pavidalu", - komentavo ekonomistė.
„Pokyčių reiktų, ypatingai, kai paūmėjusi infliacija ir neinvestuodami, bei laikydami grynaisiais, mes jaučiame infliaciją tiesiogiai", - pridūrė ji.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad taupymo lakštai neturės populiarumo. Anot jo, norintys investuoti šiuo metu turi pasirinkimą tarp augančių indėlių, obligacijų palūkanų, kurios bus aukštesnės nei gaunamos iš lakštų.
„Galimybė Vyriausybei ir valstybei pritraukti pinigus yra, nes gyventojai tikrai turi santaupų, bet yra kelios problemos. Visų pirma, rinkoje kyla indėliai ir ypatingai palūkanas kelia mažesni finansuotojai ir visokiausi alternatyvūs finansuotojai. Plius rinkose yra pakilusios ir įvairių valstybių obligacijų palūkanos", - „Eltai" aiškino A.Izogorodinas.
„Ir šiuo atveju valstybė tikriausiai nemokės tokių aukštų palūkanų, kaip mokės privačios įmonės, kurios leidžiasi obligacijas arba, tarkime, mažesni finansuotojai, kurie kelia indelių palūkanas. Ir aš manau, kad taupymo lakštai neturės tokio populiarumo, nes žmonės tikrai turi pasirinkimą, kur investuoti ir gauti aukštesnes palūkanas", - teigė jis.
Visgi ekonomistas mano, kad taupymo lakštai galėtų pasitarnauti kaip mokymo priemonė. Pasak jo, šiuo metu visuomenei nėra pateikta pakankamai informacijos apie tai, kas tai yra, kokie šios priemonės privalumai ir kaip į juos investuoti. A. Izgorodinas tvirtina, kad tokia informacija turi visuomenei būti pateikta kelis mėnesius prieš išleidžiant lakštus.
„Vakaro žinios" primena, kad birželio pabaigoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos Vyriausybės taupymo lakštų VTL išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklės. Ministrės teigimu, taupymo lakštų platinimas gali būti grąžintas nuo 2023 metų antrojo pusmečio.
