Eksportuotų prekių kainos padidėjo 4,4 proc., importuotų - 4 proc.

Bendram eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 12,6 proc. rafinuotų naftos produktų, 2,5 proc. - niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos kainų padidėjimas ir 2,5 proc. - elektros įrangos, 1,6 - pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir vaistų preparatų, 1,9 proc. - popieriaus ir popieriaus gaminių kainų sumažėjimas.

Bendram importuotų prekių kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 16,7 proc. žalios naftos ir gamtinių dujų (iš šios produktų kategorijos žalia nafta pabrango 19,9 proc., gamtinės dujos atpigo 0,8 proc.), 4,3 proc. - kokso ir rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas ir 1,6 proc. - variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 7,4 - elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo produktų, 3,4 proc. - kitų kasybos ir karjerų eksploatavimo produktų kainų sumažėjimas.

Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai padidėjo žalios naftos kainos - 22,6 proc., kompiuterių ir išorinės įrangos - 11,2 proc., o sumažėjo statybinių medžiagų iš molio kainos - 13,1 proc., metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų bei žuvų ir kitų žuvininkystės produktų - po 9,2 proc.

Iš importuotų prekių daugiausia pabrango žemės ūkio vienmečiai augalai - 7,1 proc., knygos, periodinių leidinių leidybos produktai - 4,8 proc., o atpigo niekur kitur nepriskirti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai - 3,9 proc., baterijos ir akumuliatoriai bei atliekos - po 3,4, sporto reikmenys - 3,3 proc. Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,4 proc., ne iš euro zonos - 4,8 proc.

Per metus (2016 m. gruodžio mėn., palyginti su 2015 m. gruodžio mėn.) eksportuotų prekių kainos padidėjo 4,4 proc., importuotų prekių - 4 proc.

Iš eksportuotų prekių labiausiai padidėjo rafinuotų naftos produktų kainos - 40,2 proc., pieno gaminių - 35,9, žemės ūkio daugiamečių augalų - 31,7 proc., o sumažėjo plataus vartojimo elektroninės įrangos kainos - 24,4 proc., pagrindinių chemikalų, trąšų ir azoto junginių - 14,4 proc.

Iš importuotų prekių daugiausia pabrango žalia nafta - 49,7 proc., žuvys ir kiti žuvininkystės produktai - 18,3 proc., o atpigo niekur kitur nepriskirti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai - 18,2 proc., elektros perdavimo ir paskirstymo produktai - 11,1, megztiniai arba nertiniai drabužiai - 9,5 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos beveik nesikeitė, ne iš euro zonos - padidėjo 7,4 proc.


Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 12,3 proc.

Šių metų sausio mėn., palyginti su 2016-ųjų sausiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 12,3 proc.

Statistikos departamento duomenimis, tam įtakos turėjo 18,6 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 3,9 proc. - augalininkystės produktų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai - 34,3 proc. - padidėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos, kiaulių supirkimo kainos padidėjo 16,4, galvijų - 3, avių ir ožkų - 1,3 proc., tačiau pigiau supirkti paukščiai - 4,8 proc., kiaušiniai - 2,7 proc.

Iš augalininkystės produktų daugiausia - 15,8 proc. - pabrango rapsų sėklos, kvietrugiai pabrango 8,1 proc., rugiai - 5,9, kukurūzai - 3,2, kviečiai - 2,3 proc., bet atpigo baltagūžiai kopūstai - 40,1 proc., morkos - 36,9, grikiai - 22,3, obuoliai - 17,3, bulvės - 11,6, burokėliai - 9,1, ankštiniai augalai - 7,8, avižos - 5,9, miežiai - 1,7 proc.

2017 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, supirkta daugiau rapsų sėklų - 3,3 k., javų - 52,5 proc., kiaušinių - 44,3, bulvių - 22,9, daržovių - 15,7, kiaulių - 12,1, vaisių ir uogų - 8,3, galvijų - 3,6, paukščių - 3,6 proc. Tačiau mažiau supirkta avių ir ožkų - 3,5 proc., natūralaus riebumo pieno - 2,6 proc.

2016 m. pabaigoje apgyvendinimo įstaigos priėmė per 285 tūkst. svečių

Lietuvos apgyvendinimo įstaigoje praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo apsistoję per 285 tūkstančiai užsienio svečių, iš kurių daugiau kaip pusė rinkosi nakvynę Vilniuje.

Ketvirtą 2016 m. ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 3,4 proc. daugiau užsieniečių nei atitinkamu laikotarpiu 2015 m. 47 proc. jų buvo ne iš Europos Sąjungos valstybių - Baltarusijos (15 proc.), Rusijos (11 proc.) ir kitų šalių.

Statistikos departamento duomenimis, 62 proc. užsieniečių nakvynę buvo linkę rinktis Vilniuje.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos iš viso sulaukė 557,8 tūkst. svečių - 6,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 3 naktis.