„Gerėjimo nematome“. Transporto sektoriui metai klostėsi sudėtingai

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas tvirtina, kad metus sektorius pradėjo tikėdamiesi gerėjančios situacijos, tačiau tai neįvyko – įmonių vadovai nesidžiaugia šių metų pelno rodikliais. Pasak jo, tam įtakos turėjo neatsigaunanti ekonominė padėties pagrindinėse Europos rinkose.

„Europoje situacija taip pat nėra gera, o mūsų vežėjai daugiausia dirba būtent šioje rinkoje. Neatsigaunanti Vokietijos rinka, trečius metus besitęsiantis Rusijos-Ukrainos karas paveikė pervežimų rinką labai stipriai ir kol kas gerėjimo šioje srityje nematome“, – Eltai teigė R. Austinskas.

„Linavos“ vadovo teigimu, transporto įmonės susiduria su didele finansine nežinomybe ir tai įrodo nemažas dalies bendrovių atsilikimas mokant „Sodros“ įmokas.

„Tai rodo menkas galimybes sureguliuoti lėšų srautus, taip pat bankų finansavimo trūkumą, todėl stebimas apyvartinių lėšų stygius. O tai transporto įmones įvaro į kampą, kai verslininkai priversti kamšyti atsiradusias skyles“, – pažymėjo jis.

Tuo tarpu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas tikino, kad vežėjai šiemet uždirbo trečdaliu mažiau pajamų už tą patį pervežtų krovinių kiekį, lyginant su 2022 m.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad netgi padidėjęs krovinių skaičius ir išaugęs vartojimas Europos Sąjungoje tiesiogiai taip teigiamai neatsiliepia mūsų sektoriui. Mes paskutiniais skaičiavimais esame išvedę rodiklį, tai yra kiek per tūkstantį kilometrų pervežame tonų krovinių, tai 2022 m. duomenimis tai mums davė 143 eurus pajamų, dabar yra 97 eurai“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo P. Drižas.

TTLA vadovas nesiryžo prognozuoti ar per visus šiuos metus krovinių bus pervežta daugiau nei pernai, nes vasaros pabaigoje sektorius susidūrė su kritusia paklausa Europos Sąjungos (ES) rinkoje.

„Vasarą mūsų sektoriaus pervežimų apimtys padidėjo, bet (...) vasaros antroje pusėje matėme tam tikrą kritimą ir įmonės susidūrė su susitraukusia rinka, Vokietijos problematika, pačių krovinių kiekis sumažėjo Europos Sąjungoje“, – aiškino jis.

Slegia darbuotojų trūkumas

Didžiausiu metų iššūkiu „Linavos“ vadovas įvardijo darbuotojų trūkumą. Kitais metais jis numato tolesnį situacijos blogėjimą, nes iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų kvotas valstybė nusprendė mažinti.

„Tai visus metus buvo iššūkiu ir lieka 2025-iesiems kaip didžiulis galvos skausmas vežėjams. Kaip žinome, iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų kvota sumažinta per pusę, iki 25 tūkst., tad situacija dar labiau blogės. Migracija iš kai kurių valstybių tampa rizikinga, todėl susiduriame su valstybės taikomais ribojimais“, – nurodė R. Austinskas.

Jo teigimu, padėties negerino ir tai, kad 2024 metai išsiskyrė ilgu rinkiminiu periodu ir politikai orientavosi į darbą su rinkėjais, o ne su verslu. Vis dėlto, R. Austinskas sakė jau dalyvavęs neformaliuose susitikimuose su premjeru G. Palucku ir turi vilčių, kad pavyks pasiekti verslui palankių sprendimų migracijos tema.

„Labai tikimės surasti būdą dirbti bendrai ir tikimės, kad ką tik išrinkta valdžia išgirs mūsų situaciją ir atsižvelgs į ją. Verslas neatsisako prisiimti rizikų, kai kalbame apie valstybės nacionalinį saugumą, bet yra kai kurie dalykai, kuriuos būtų galima palikti spręsti verslui“, – tvirtino jis.

P. Drižas sako nesuprantantis tam tikrų valdžios sprendimų migracijos politikos klausimais. Anot jo, trūksta paaiškinimų, kodėl tam tikri migrantai iš trečiųjų šalių galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Mes, kaip verslas, visiškai suprantame valstybės politiką, kai yra sakoma, kad yra tam tikros grėsmės nacionaliniam saugumui. Tik norėtume ir išgirsti kokios tos grėsmės galėtų būti, arba kokios jos yra. (...) Iš politikų neišgirdome, kokios konkrečiai yra grėsmės, išskyrus bendrą trečiašalių (žmonių iš trečiųjų šalių – ELTA) skaičių“, – sakė jis.

„Kaip pradedi žiūrėti į bendrą trečiašalių skaičių, iš jų beveik pusė, 80 tūkst., yra ukrainiečių, kurie negali sakyti, kad kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nors yra pavienių atvejų, kur kai kuriems buvo panaikinti leidimai gyventi dėl tam tikrų aspektų, susijusių su nacionaliniu saugumu, (...) bet ar sakyti, kad tokio skaičiaus buvimas, 200 tūkst., yra grėsmė nacionaliniam saugumui – mes manome, kad tai iš politikų (demonstruojamas – ELTA) neatsakingumas“, – teigė TTLA generalinis sekretorius.

Problema – griežta reguliacinė aplinka

R. Austinsko teigimu, Europoje reguliacinė aplinka vežėjams vis griežtėja ir jis išskiria Mobilumo paketo ir Žaliojo kurso reikalavimus tarp turinčių neigiamą poveikį sektoriui.

„Mes ir toliau turime nemažai reikalavimų ir rūpesčių dėl Mobilumo paketo, Žaliojo kurso, CO2 išmetimo mažinimo. Reikia pripažinti, kad reguliacinė sistema nuolat griežtėja, kai kuriais atvejais galbūt net yra perteklinė“, – įvardijo jis.

Tas pačius reguliacinės sistemos keliamus sunkumus išskyrė ir P. Drižas. Visgi jis džiaugėsi spalį priimtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu atšaukti vieną Mobilumo paketo įpareigojimų, kas aštuonias savaites vilkikus grąžinti į jų registracijos šalį.

„Nudžiugino metų gale teisėkūrinės žinios. ESTT iš dalies tenkino mūsų reikalavimus dėl Mobilumo paketo tam tikrų aspektų. Ne visas mūsų ginčijamas nuostatas tenkino (...), bet ką priėmė pagal mūsų reikalavimą, tai atšaukė vilkiko grąžinimą kas 8 savaites“, – teigė jis.

„Šitas veiksmas parodė, kad dar transporto sektorius ir konkrečiai mūsų šalies, kuri yra periferinė šalis, ir kuri būtų neigiamai paveikta tos nuostatos, kad dar subalansuos tą rinką, ir be ekonominių ir kitų niuansų neturėsime iš teisėkūrinės pusės papildomo neigiamo spaudimo“, – aiškino P. Drižas.

Kitais metais vežėjai tikisi didesnio politikų dėmesio sektoriaus iššūkiams ir, kaip pabrėžė „Linavos“ prezidentas, ne tik reikalavimų, bet ir pagalbos verslui siekiant jo tikslų.

„Vežėjai tikisi, kad politikai atsižvelgs į situaciją pasaulio rinkoje ir suras racionalių sprendimų, kurie iš verslo ne tik reikalaus, bet ir padės uždirbti lėšų atlyginimams, mokesčiams ir verslininkų pelnui“, – tikisi jis.