1 nuotr.Savaitgalį Lietuvai atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų ir prisijungus prie Vakarų, o savaitės pradžioje biržoje pradėjus augti elektros kainoms, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad šie įvykiai vienas su kitu nesusiję.
Pasak politiko, elektra brangsta sumažėjus elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir nutrauktų kabelių incidentams apribojus tinklų su Skandinavijos šalimis pralaidumus.
„Su sinchronizacija tai (elektros kainos – ELTA) tikrai neturi absoliučiai nieko bendro, tai yra susiję su mūsų generaciniais pajėgumais – iki šiol, nepaisant atsinaujinančios energetikos plėtros, mes elektrą importuojame. O tos jungtys, per kurias importuojame (elektros energiją – ELTA), yra riboto pajėgumo“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas.
Sekmadienį 14 val. 5 min. Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede.
Nuo šiol šalys savarankiškai valdo savo elektros sistemos dažnį ir įtampą. Elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022 m., o iš Baltarusijos – nuo 2020-ųjų.
Antradienį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sakė, kad artimiausiomis savaitėmis kaina už elektros megavatvalandę (MWh) biržoje gali svyruoti nuo 90 iki 130 eurų.
R. Pocius taip pat pabrėžė, kad įtakos aukštesnėms kainoms turi ne sinchronizacija, bet elektros kabelių nutraukimai Baltijos jūroje, mažesnė vėjo gamyba, didesni šalčiai ir išaugęs elektros vartojimas, aukštesnė gamtinių dujų kaina.
„Iš tiesų, kai saulė nešviečia, vėjas nepučia, mes turime užkurti dujines jėgaines, o dujos yra brangios. Tai jeigu mes turėtume platesnes, geresnes jungtis su Švedija, Suomija, (…) tuomet ir kainas regione turėtume mažesnes“, – trečiadienį teigė ir premjeras.
Šiuo metu Baltijos jūroje vis dar neveikia elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“, taisomas po pernai per Kalėdas, įtariama, Rusijos šešėlinio laivyno įvykdyto sabotažo akto.
Siekiant didinti energetinę nepriklausomybę, Lietuva, anot G. Palucko, yra išsikėlusi strateginį tikslą ženkliai didinti elektros gamybą iš vietinių atsinaujinančios energijos išteklių.
Seimo pernai priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatyta, kad, smarkiai didėjant žaliosios elektros gamybos pajėgumams, Lietuva iki 2030-ųjų galėtų tapti elektrą eksportuojančia šalimi.
Kaip Eltai yra sakęs elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis, auganti generacija rodo, kad Lietuvai eksportuoti galėtų pradėti ir anksčiau, apie 2028 m.
Nuo rusiškos sistemos Baltijos šalys atsijungė dar šeštadienį, 9 val. 09 min., tuomet vykdė bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.
BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.
Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Siekiant didinti komercinę elektros prekybą su Lenkija, su ja iki 2030-ųjų planuojama įrengti naują 700 megavatų (MW) galios sausumos jungtį „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
