1 nuotr.„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, kandidatas į premjerus Gintautas Paluckui tvirtina, jog situacija dar vertinama ir priklausomai nuo išvadų, projektas bus gelbėjamas. Jis taip pat pabrėžė, kad institucijos ir bendrovės leido išsivystyti tokiai situacijai.
„Tai kol kas situacija yra vertinama, yra kontaktuojama su pačia įmone. Nes mes išvadų negalime daryti iš socialinių tinklų informacijos. Įvertinę aplinkybes, matysime, kokių reikia imtis priemonių. Bet aš nuoširdžiai tikiuosi, kad projektas nėra žlugęs ar nužudytas. Bet pasekmių įstaigoms, institucijoms ir įmonėms, kurios šiame procese nesugebėjo perlipti savo egoizmo ir siaurų interesų tikrai bus“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Kandidatas į premjerus pabrėžė, kad ši situacija yra „skandalinga“.
„Situacija yra skandalinga, sunku suvokti, kaip projektas, kuris turėtų būti laikomas strateginiu, su 6 tūkst. planuotų darbo vietų, 3,5 mlrd. eurų investicijų, sugebėjo dėl institucijų aklumo ir biurokratijos atsidurti tokioje būklėje“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.
„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.
Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.
Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.
Verslininko teigimu, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.
Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra. O EIM aiškina, kad kiekviename žingsnyje padėjo bendrovei spręsti problemas.
