IAE darbuotojų profsąjungos pirmininkė: jėgainės pertvarką į UAB galima vertinti kaip įmonės bankroto siekį

„Kokios (jėgainės pertvarkymo – ELTA) pasekmės gali būti – kaip žinome, finansinė perspektyva (išlaidų planas – ELTA) yra patvirtinta iki 2027 metų imtinai. Vadinasi, sekančios derybos dėl sekančios finansinės perspektyvos turi prasidėti jau dabar, bet mes matome, kad vietoje to Energetikos ministerija užsiiminėja tuo, kaip (jėgainę – ELTA) paversti UAB. Klausimas – kam, kokie tie tikrieji motyvai“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje apie IAE pertvarkos procesą kalbėjo I. Nekrošienė.

Pasak daugiau nei trečdalį jėgainės darbuotojų jungiančios profsąjungos vadovės, nors IAE trūksta žmogiškųjų resursų, įmonė nesiima veiksmų išsaugoti didelę kompetenciją sukaupusių darbuotojų. Tad iniciatyvą pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, leido suprasti I. Nekrošienė, galima vertinti kaip tikslingą įmonės siekį jėgainę „privesti prie bankroto“.

„Išeina du darbuotojai, kurių (...) kompetencijos yra pripažintos kaip kritinės. Vadinasi, jeigu jie išeis, vienas projektas tikrai sustos. Ką darys atominė elektrinė? Žinote, yra tokia veika – net ne veikla, o veika, privedimas prie bankroto. Ir dabar, mano nuomone, vyksta panašūs veiksmai“,  – tvirtino I. Nekrošienė.

Be to, pasak I. Nekrošienės, argumentas, kad pakeitus jėgainės teisinį statusą bus sudaryta galimybė lengviau spręsti elektrinės turto nurašymo klausimus, yra nepagrįstas, mat tai galima būtų išspręsti atskiru nutarimu.

Kaip akcentavo I. Nekrošienė, darbuotojų sąlygas apsunkina pagal išlaidų sąmatą sumažintas darbo užmokesčio fondas ir nemažėjantys darbo krūviai, darbuotojams rūpinantis jėgainės uždarymo proceso darbais. Todėl, pasak darbuotojų atstovės, išėjus daliai darbuotojų didės bedarbystės ir socialinės atskirties lygis regione.

Profsąjungos pirmininkės pavaduotojas Nikolajus Lebedevičius taip pat pridūrė, kad mažėjantis darbo užmokestis „demotyvuoja“ darbuotojus, o naikinami etatai tik didina krūvį likusiems darbuotojams, kuriuos tai skatina palikti darbą. Dėl to, pasak N. Lebedevičiaus, planai pertvarkyti įmonės teisinį statusą tik didina darbuotojų neapibrėžtumo jausmą.

„Jeigu negalėsime vykdyti numatytų rodiklių, tikslų, nebus pagrindo derėtis su Europos Sąjunga, nes kaip ji skirs pinigus, jeigu mes negalėsime vykdyti savo pasižadėjimų?“ – kėlė klausimus jis.

ELTA primena, kad gegužės pabaigoje Vyriausybė patvirtino šiuo metu valstybės įmonės teisinį statusą turinčios Ignalinos atominės elektrinės pertvarką į uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Kaip teigiama, pakeitus statusą valstybė išliks vienintele atominės jėgainės akcininke.

Anot Energetikos ministerijos, pakeitus atominės jėgainės teisinį statusą, bus geriau valdomos įmonės veiklos rizikos, mažinama galima politinė įtaka įmonės veiklai svarbių sprendimų priėmimui, o pati bendrovė veiks efektyviau.

Įstatymu pakeitus atominės jėgainės teisinį statusą, nesikeis jame numatytos elektrinės funkcijos – bendrovė turės toliau saugiai vykdyti elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus bei tvarkyti radioaktyviąsias atliekas. Atominės jėgainės eksploatavimas galutinai turės būti nutrauktas iki 2038 metų.