Ignalinos AE - slaptos aukso kasyklos

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymu Ignalinos AE turi panaikinti teisinių paslaugų pirkimo tarptautinio konkurso rezultatus, nes valstybės įmonė esą neišsiaiškino, ar jo laimėtoja britų kompanija „DLA Piper“ užtikrins, kad strateginės reikšmės informacija apie Ignalinos AE projektų eigą nebus nutekinta Lietuvos priešams. Mat šių metų vasarį VSD pateikė pažymą, kad Rusija yra tarp daugiau nei 30-ies valstybių, kur „DLA Piper“ turi atstovybes, o bendrovės klientas yra ir „Gazprom“. 2009 m. 100 proc. generalinio Ignalinos AE uždarymo projektų rangovo „Nukem Technologies“ akcijų įsigijo Rusijos bendrovė „Atomstrojeksport“.

Stebi, o ar mato?

VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas nei patvirtino, nei paneigė, kad Rusijos atstovai bando įsisukti į vėl beįsibėgėjantį Ignalinos AE uždarymo procesą ir ar tokius bandymus departamentui pavyko neutralizuoti. Jis patvirtino, kad šio strateginio objekto „visokeriopa priežiūra“ VSD rūpinasi taip, kaip numato įstatymai.

„Be kitų funkcijų, VSD renka, analizuoja ir teikia informaciją apie grėsmes branduolinės energetikos objektams, vertina ir teikia išvadas apie branduolinės energetikos objektuose įdarbinamus ir dirbančius asmenis, prižiūri, kaip objekte laikomasi įslaptintos informacijos taisyklių, dalyvauja kuriant ir vykdant atominės elektrinės antiteroristinės, antiintervencinės tarpžinybinės sąveikos planus ir pan.“,  - paaiškino V.Makauskas.

Nežino, ką samdo

Ne ką daugiau apie uždaromoje jėgainėje besidarbuojančias įmones, ar tarp jų esama daugiau rusiško kapitalo, išskyrus generalinę rangovę „Nukem Technologies“, atskleidė ir pačios Ignalinos AE atstovė spaudai Natalija Survila.

„Viešuosius konkursus eksploatavimo nutraukimo darbams laimėję rangovai gali samdyti subrangovus, su kuriais Ignalinos AE neturi jokių sutartinių įsipareigojimų ir negali suteikti informacijos, susijusios su personalu, dirbančiu subrangovinėse bendrovėse“, - dėstė N.Survila.

Pasak jos, atsiskaito valstybės įmonė tik su sutartis pasirašiusiais ir apmokėjimus įgaliotais gauti rangovais, o kitokio pobūdžio tarpiniuose atsiskaitymuose Ignalinos AE nedalyvauja.

„Pabrėžtina, kad Ignalinos AE jokių sutartinių ar finansinių įsipareigojimų su įmone „Atomstrojeksport“ neturi“, - akcentavo jėgainės atstovė, taip pat pridūrė, kad sudėtingus darbus, kuriems reikia specialių žinių ir įgūdžių, atlieka Ignalinos AE specialistai.

Mūšis dėl pinigų

Ilgus metus šis valstybinės reikšmės objektas maitino keletą prie jo prisišliejusių įmonėlių, kurias elektrinės skelbiamuose konkursuose nuolat lydėjo sėkmė, o užsakymų vertė dažnai siekdavo po kelis milijonus eurų.

Viena iš tokių milijoninius užsakymus nuolat laimėdavusių bendrovių - „Mažuoju Nukemu“ Visagine vadinta UAB „Specialusis montažas NTP“, kurią įsteigė buvę jėgainės specialistai. Šiuo metu įmonė jau nustumta nuo svarbių Ignalinos AE uždarymo projektų vykdymo, tačiau dėl pinigų kovoja per teismus.

Minima įmonė su partneriais - Lietuvos energetikos institutu (LEI) ir Rusijos atominių elektrinių mokslinių tyrimų institutu (VNIIAES) - buvo laimėjusi 1,5 mln. eurų vertės projektą B12 (1-ojo Ignalinos AE bloko vidaus kontūro deaktyvavimo įranga ir medžiagos).

2010 m. spalio 5-ąją vykdant projekte numatytus darbus įvyko avarija - pumpuojant deaktyvuojantį skystį, dalis vamzdyno išsihermetizavo ir ištekėjo cheminiai reagentai. Dėl šio „technologiniu įvykiu“ pavadinto incidento įrangos deaktyvavimas iki šiol neatliktas, projektas nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas taip pat nenustatė kaltųjų.

Bet „Specialusis montažas NTP“ teisme pareikalavo atlyginti dėl projekto nutraukimo patirtą žalą - daugiau kaip 1,15 mln. eurų. Panevėžio apygardos teismas šią sumą priteisė iš Ignalinos AE, o pačios jėgainės pateiktą 0,8 mln. eurų priešieškinį atmetė. Šiuo metu ginčas dėl milijonų - Lietuvos apeliaciniame teisme.

UAB „Specialusis montažas NTP“ atstovė, prašiusi neminėti jos pavardės, „Vakaro žinioms“ sakė, kad bendrovė šiuo metu dalyvauja Ignalinos AE uždarymo projektuose tik kaip subrangovė. Pati viešuosiuose konkursuose dalyvauti negali, nes praėjusių metų pabaigoje įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Esą labiausiai bendrovės pajamos nukentėjo ne dėl ginčų su Ignalinos AE negautų užsakymų, o dėl žlugusio didžiulio projekto vienoje Ukrainos atominių jėgainių.

„Mes tikrai laimėjome nemažai projektų Ignalinos AE, nes specialiai tam procesui ruošėmės, su Lietuvos ir Rusijos mokslininkais rengėme projektinę dokumentaciją, gavome visas reikalingas licencijas, - tvirtino pašnekovė. - Gaila įdirbio, kurio dabar niekam nereikia. Buvome išstumti ne dėl pažeidimų ar politinių dalykų - tiesiog naujoji vadovybė (nuo 2010 metų - red. past.) mėgino atsivesti savo kompanijas, todėl mus reikėjo eliminuoti.“

Įtartinos schemos

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius „Vakaro žinioms“ teigė asmeniškai pradėjęs bent keletą ikiteisminių tyrimų dėl uždaromoje Ignalinos AE užčiuoptų galimų aferų.

Jis stebėjosi, ką ir kaip ten prižiūrėjo tai daryti įgaliotos tarnybos, jei strateginio objekto viešuosius pirkimus galėjo laimėti netgi asocialaus asmens vadovaujama įmonė.

„FNTT išsiaiškino, kad vieną viešąjį pirkimą laimėjusios bendrovės vadovas tuo metu „sėdėjo“ - atliko administracinį areštą vietoj paskirtų baudų, - prisiminė V.Gailius. - Ten buvo nusistovėję savi ryšiai, kanalai, o tiek metų „nematyti“, kas ten dėjosi, nėra geras specialiųjų tarnybų darbas.“

Pasirodo, viena pirmųjų neteisėto praturtėjimo bylų Lietuvoje susijusi su Ignalinos AE uždarymo procesu.

„Viskas prasidėjo nuo neskaidraus pirkimo, kurį jau minėjau, bet tokie Visagine buvo tapę taisykle. Ignalinos AE išorinis tiekėjas perka jėgainei nereikalingą įrangą, nukiša ją į kampą, o paskui realizuoja per sandorius su trečiosiomis šalimis, - prisiminė V.Gailius. - Tie objektai buvo sunkiai atsekami, nusekėme sandorio pėdsakais iki Ukrainos, bendravome su jų prokurorais, o toliau mūsų galios nesiekė. Bet per kratas pas tą tiekėją aptikome grynųjų, kurių kilmės jis negalėjo pagrįsti. Aišku, kad ir iš jėgainės kažkam tų grynųjų turėjo tekti...“

Atliekant patikrinimus, susijusius su pinigų plovimo prevencija, FNTT prieš keletą metų sudomino ir solidūs „Nukem Technologies“ pinigų pervedimai už vertimus - apie 40 eurų už vieną lapą.

„Pasižiūrime, kas gauna pinigus už tuos „auksinius“ vertimus, ir pasirodo, kad tai vieno iš vadovaujančių Ignalinos AE inžinierių sūnus per keletą mėnesių taip užsidirbo apie 100 tūkst. litų, - sakė V.Gailius. - Schema gana paprasta - žmogus dirba uždaromoje jėgainėje su „Nukem“ projektais, aktuoja tam tikrus darbus, o už tai atsilyginama mokant neva už vertimus jo sūnui, kuriam vos 19 metų.“

Kriminaliniai „stogai“

V.Gailius pasidalijo įtarimais, esą gali būti, kad ilgus metus į uždaromoje Ignalinos AE vykusias aferas buvo žiūrima pro pirštus dėl tam tikrų pareigūnų angažuotumo.

„Jie tiesiog sukūrė sau patogų gyvenimą - dirba, į pensiją išeina, saviškiai ten neva viską stebi, ir gražu viskas. O iš tikrųjų tai buvo tarsi kriminaliniai „stogai“ tiems, kurie ten suko savo „biznelius“, - kalbėjo V.Gailius. Paprašytas patikslinti, kas tie galimi „stogai“, jis minėjo ir nieko realiai nenuveikusius VSD darbuotojus, ir pačioje jėgainėje keistai atsiradusį buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos vadovą, ir dar vieną buvusį šio padalinio darbuotoją, tarsi netyčia įsidarbinusį vienoje paslaugas uždaromai jėgainei teikiančioje bendrovėje.

„Mano nuomone, ten būdavo sukuriamas tam tikras parašiutas draugams, pažįstamiems, kai kurioms susijusioms įmonėms. O kadangi elektrinę, kaip grėsmę nacionaliniam saugumui keliantį objektą, saugojo VSD, kiti subjektai (specialiosios tarnybos - red. past.) tiesiog nesikišdavo, nes manė, kad saugumiečiai dirba savo darbą“, - sakė V.Gailius ir akcentavo, kad iki 2012 m. VSD dar buvo viena iš ikiteisminio tyrimo institucijų ir pats turėjo galimybę tirti galimai vykstančius nusikaltimus.

O FNTT ne vieno įtartino sandorio Ignalinos AE tyrimai įšalo, kai 2012 m. tuometę jos vadovybę neutralizavo galinga ranka iš S.Daukanto aikštės. Vis dėlto buvęs tarnybos vadovas viliasi, kad jo minėtas uždaras ratas bus išardytas, mat, naujai paskirsčius teisėsaugos kuruojamas teritorijas, Visaginas pateko į STT Panevėžio valdybos ir Panevėžio apygardos prokuratūros prižiūrimą sritį, o šių institucijų pareigūnai pasižymi principingumu.

„Tikiu, kad išskirtinėmis Ignalinos AE paslaptimis manipuliavusių „berniukų“ ramybė baigėsi, ir šalis dar išgirs apie pradėtus išskirtinius ikiteisminius tyrimus. Vien jau tai, kad Visagino merė yra tapusi įtariamąja, rodo, kad tame mieste vyrauja tam tikra „reikalų tvarkymo“ praktika, kurią reikia sugriauti“, - sakė V.Gailius.


Seimo narys Artūras Skardžius, vadovavęs laikinajai tyrimo komisijai, nagrinėjusiai energetikos sistemoje 2007-2012 m. vykusias aferas, stebisi, kad VSD sukruto tik dabar, kai kilęs ažiotažas dėl grėsmių iš Rusijos.

Nesuprantama, kodėl anksčiau, kai Ignalinos AE uždarymui skirti milijonai kursavo į Rytus, VSD buvo aklas ir kurčias.

„Ten yra nuolatiniai saugumo postai, bet kažkodėl jų darbuotojai metų metus nematė, su kuo bendrauja elektrinės direktorius, iš kur perka įrangą. Visi užsimerkė į tai, kad konkursus laimėjusios užsienio kompanijos darbams atlikti samdosi su Rusija susijusias įmones. Net ir strateginių projektų rangovas „Nukem Technologies“ atsidūręs Rusijos rankose, - piktinosi A.Skardžius. - Jie pirmieji turėjo apie tai trimituoti, bet VSD ataskaitose apie Ignalinos AE uždarymo procesą nė žodžio nėra.“ VSD balso nesigirdėjo, kai su naujaisiais „Nukem Technologies“ šeimininkais Rusijoje susijusios įmonės atstovai viename Visagino viešbutyje organizavo darbuotojų atrankas. Praėjusių metų pabaigoje tyliai užgesintas skandalas dėl Rusijos investuotojų „Unico“ bandymų įsigyti Lietuvos bendrovių, kurios yra gavusios užsakymų Ignalinos AE uždarymo projektuose, akcijų. „Saugumiečiai gaudo paramedikus, elektrikus ar kokius oro uosto šlavėjus, o strateginiuose objektuose šeimininkaujančių Kremliaus atstovų nemato“, - stebėjosi parlamentaras.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“