Ką reiškia tas keistas žodis „FinTech“

Kas yra „FinTech“?

„FinTech“, tai bet kokios rūšies inovatyvios finansinės technologijos, naudojamos finansinėms paslaugoms teikti. Paprastai „FinTech“ apima vietinių ir tarptautinių pavedimų, mokėjimo, turto valdymo, skolinimosi ir draudimo sprendimus bei alternatyvias finansines paslaugas. Neabejotinas tokių įmonių pranašumas - mažesnės siūlomų paslaugų kainos, lengvesnis, patogesnis paslaugų prieinamumas bei greita reakcija į individualius vartotojų poreikius.

Blokų grandinės technologijos

Dažnas išgirdęs žodį „FinTech“ jį asocijuoja su blokų grandinės technologija (angl. blockchain). Blokų grandinės technologijos esmė - duomenų perdavimas be tarpininkų ir duomenų apsaugojimas kriptografiniu būdu. Duomenys yra perduodami tarp šalių išvengiant tradicinėse sistemose naudojamų tarpininkų. Manoma, kad blokų grandinės technologija iš esmės pakeis atsiskaitymų pasaulį ir padės pamatus naujai skaitmeninei ekonomikai.

„Blockchain“ technologija išpopuliarėjo, kai technologija buvo pritaikyta skaitmeninių valiutų kūrimui ir naudojimui, nes technologija leidžia akimirksniu pervesti lėšas, nepriklausomai nuo to, iš kurios šalies į kurią šalį yra atliekami pavedimai. Kriptovaliutos kol kas neturi aiškaus teisinio reguliavimo, todėl vartotojai ir bankai į tai žiūri atsargiai, tačiau ir čia situacija keičiasi - centriniai bankai pradėjo kurti savo skaitmenines valiutas.

Visgi nereikėtų „FinTech“ tapatinti su kriptovaliutomis, nes tai tik maža dalis „FinTech“ industrijos, o „Blockchain“ technologija pastaruoju metu vis dažniau pritaikoma kitose industrijose: medicinoje (medicininių duomenų saugojimui), draudime, mažmeninėj prekyboj (pvz., lojalumo programoms ar tiekimo grandinių valdymui), valstybinėse institucijoje (gyventojų identifikavimui, turto valdymui). Kovai su COVID-19 ši technologija gali būti pritaikoma kovai su netikromis naujienomis (angl. fake news), apsauginių ar kitokių būtinųjų priemonių medikams tiekimo grandinės užtikrinimui, sutelktinio finansavimo platformos (angl. crowdfunding) efektyviam lėšų surinkimui.

Mobilieji mokėjimai

Daugelis išmaniųjų telefonų turėtojų naudojasi tam tikra mobiliųjų mokėjimų paslauga. Vienas pavyzdžių - Lietuvoje plačiai naudojama „Smart ID“ programėlė. Jos tikslas - lengvas prisijungimas prie asmeninės banko paskyros bei greitas norimos operacijos atlikimas.

Mobiliųjų mokėjimų paslaugą siūlo ir „Apple“ įrenginiuose veikianti „Apple Pay“ - mobilioji piniginė, leidžianti vartotojui naudotis banko kortele. Tokia „FinTech“ paslauga leidžia greičiau ir paprasčiau atsiskaityti už prekes bei paslaugas.

Bankininkystės alternatyvą siūlo ir skaitmeninis bankas „Revolut“, vartotojams užtikrinantis nemokamus vietinius ir tarptautinius pervedimus vieno mygtuko paspaudimu išmaniajame telefone. Tokie skaitmeniniai bankai nuo tradicinių skiriasi tuo, kad neturi filialų, neteikia paslaugų, susijusių su grynaisiais pinigais, o teikiamos paslaugos dažnai yra inovatyvios.

Biudžeto planavimo programėlės

COVID-19 daro įtaką daugelio žmonių gyvenimui, stipriai krito verslų apyvartos, mažėja gyventojų pajamos. Biudžeto planavimas tampa vienu iš įrankių, leidžiančių efektyviau paskirstyti išlaidas. Anksčiau, siekdami suvaldyti asmeninius finansus, žmonės turėjo atlikti nemažai namų darbų: kaupti čekius, skirstyti išlaidas į kategorijas, atlikti skaičiavimus ir analizes. Įvykusi „FinTech“ revoliucija paskatino kurti finansinių paslaugų programėles, kuriose vartotojai galėtų lengvai ir efektyviai sekti savo pajamas bei išlaidas.

Biudžeto planavimo programėlės, tokios kaip lietuvių sukurta „My Budgeter“, padeda valdyti savo asmeninius finansus, sekti savo pajamas, mėnesines įmokas, išlaidas ir t.t.

Draudimo technologijos

„FinTech“ atėjo ir į draudimo industriją. „Insurtech“ - inovatyvūs technologijų sprendimai draudimo kontekste, siekiant galutiniam vartotojui teikti efektyvias paslaugas. „Insurtech“ šiuo metu apima viską, pradedant automobilio draudimu ir baigiant namų draudimu bei duomenų apsauga. Per pastarąjį laikotarpį tokio tipo vystomų įmonių skaičius ženkliai išaugo: į jas paskutinį ketvirtį buvo investuota beveik 1,4 mlrd. dolerių. Aktyviai „Insurtech“ rinka plečiasi ir pasauliniu mastu. Anksčiau, norint apsidrausti namą, automobilį ar kitą turtą, reikėdavo vykti į draudimo įstaigą ar filialą, dabar tai galima patogiai atlikti internetu edrauda.lt ar draudimas.lt platformuose, kur pateikiami draudimų variantai iš skirtingų draudimo įmonių. Tokia paslauga sutaupo ne tik klientų laiką, bet ir finansus, o esant karantinui yra bene vienintelė saugi galimybė.

Realūs virtualių technologijų pavojai

Pagrindiniai „FinTech“ pavojai yra susiję su duomenų apsauga ir pinigų plovimo rizikomis. Visuomenė turėtų žinoti, kad didžioji dalis „FinTech“ įmonių privalo turėti tam tikros veiklos licencijas, todėl jos, kaip ir tradiciniai bankai, įpareigotos laikytis pinigų plovimo prevencijos ir kitų su saugumu susijusių įstatymų. Bandymų įsilaužti į sistemas būna tiek tradiciniuose bankuose, tiek ir „FinTech“ įmonėse, tokie atvejai yra fiksuojami siekiant apsaugoti gyventojų lėšas.

Įmonių, besispecializuojančių programinio saugumo gerinimo srityje, yra ir Lietuvoje: „Ondato“, „MarkID“ ir kitos įmonės padeda bankams ir „FinTech“ įmonėms užtikrinti bankinio lygio saugumą ir patikimumą, duomenų apsaugą, atitikties (tapatybės patikrinimo) reikalavimų laikymąsi ir kt. Viską kontroliuoja technologijos, todėl atsiradus bent mažiausiam pavojui yra pranešama operatoriui, o tam tikrais atvejais tradiciniai bankai ir „FinTech“ įmonės yra įpareigotos informuoti FNTT.

Pametus telefoną su programėlėmis, kaip ir pametus banko kortelę, būtina informuoti operatorių.