Kainų pasiutpolkė: Lietuvoje kuras 40 centų brangesnis

„Orlen" bendrovė tikriausiai aprūpina degalais ir Lenkiją, ir Lietuvą. Tai galiu pasakyti apie birželio 16 dienos benzino ir dyzelino kainų skirtumus Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvoje litro 95 markės benzino kaina buvo nuo 2,02 euro iki 2,12 euro, Lenkijoje buvo 1,699 euro, o dyzelinas Lietuvoje buvo apie 2 eurus, Lenkijoje - 1,652.

Norėčiau paklausti, kur analitikai, mielieji, kokios priežastys? O todėl, kad jie fiskalines priemones pradėjo taikyti daug anksčiau. Vadinasi, nebereikia jokių mokslų, jokių analizių nereikia", - Seime kalbėjo A.Butkevičius, pristatydamas siūlymą kurui mažinti akcizus iki ES leidžiamo minimalaus lygio (bet tik iki šių metų pabaigos).

Tačiau konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas atsikirto, esą, net pritaikius minimalius ES leidžiamus akcizo tarifus litras benzino realiai atpigtų 13 centų, dyzelinas - 5 centais.

„Ir su sąlyga, kad degalinės visą naudą perleistų gyventojams. Visais atvejais, perleistų ar neperleistų gyventojams naudą, valstybės biudžetui tai kainuotų apie 127 mln. eurų", - tikino konservatorius.

Savo ruožtu A.Butkevičius kontrargumentavo, kad „niekas nedraudė Vyriausybei pasikviesti tiek naftos produktų didmenininkus, tiek užsiimančius mažmenine prekyba ir pasirašyti susitarimą, kad tuo laikotarpiu jie tikrai nė vienu centu nepadidins kainos, jeigu valstybė priims kokią nors fiskalinę priemonę".

„Vakaro žinioms" A.Butkevičius paaiškino, kodėl Lenkijoje tiek benzinas, tiek dyzelinas kainuoja žymiai pigiau. Pasirodo, ji, priešingai nei Lietuva, ėmėsi ryžtingų antiinfliacinių priemonių ir nuo vasario pusmečiui sumažino PVM kurui nuo 23 iki 8 proc.

„Ir akcizą Lenkija sumažino daug labiau nei yra nustatytas ES minimalus lygis. Iš pradžių ES visas valstybes perspėjo, kad laikytųsi taisyklių, bet po to pasakė, kad kuras nacionaliniu lygmeniu iš viso gali būti atleistas nuo mokesčių, nes mato situaciją. Todėl supranta, kad reikia priemonių, kurios amortizuotų infliacijos augimą, padėtų žmonėms išgyventi. Lietuvoje yra keistas užsispyrimas, nors Europos Komisija yra pabrėžusi, kad tiek kuro, tiek elektros kainos bent jau iki 2024-2025 m. savaime nemažės. Tam reikalingos ekonominės priemonės, o Lietuvoje jų nėra. Jei jau yra užsispyrimas dėl PVM ar akcizų mažinimo, tai yra ir kitų priemonių, pavyzdžiui, biopriedo ribojimo degaluose stabdymas, tačiau...", - nusivylimo Lietuvos politikais neslėpė ekspremjeras.

Pasak jo, tokia akla Vyriausybės politika atsigręš prieš pačią Lietuvą.

„Turime suprasti, kad mūsų ekonomiką labiausiai stimuliuoja eksportas bei transporto sektorius, nes esame tranzitinė valstybė. Faktiškai dabar tolimųjų reisų vairuotojų, kurie anksčiau užsipildavo kurą Lietuvoje, sumažėjo apie 70 proc. (kalbu apie „Via Baltica"). Mes per savo užsispyrimą sumažinome apyvartą, o per ją sumažiname įplaukas į biudžetą", - konstatavo A.Butkevičius.

Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas pašaipiai įvertino valdančiųjų pasiteisinimus, kodėl šie nemažina mokesčių kurui.

„Amžinas jų pasiteisinimas, kad visą naudą pasiims kuro pardavėjai, nes kažkada sumažino kažkam PVM ir vartotojai jokios naudos nepajuto, nes verslas norėjo užsidirbti. Suprantama, kad verslas nori užsidirbti, bet juk yra Konkurencijos taryba ir kitokios kontrolės institucijos. Juo labiau kad ir pačios degalinės dėl tokios politikos verkia, nes tos, kurios yra pasienyje, faktiškai nebedirba, mat Lenkijoje užsipilti yra daug pigiau.

O dar ir į Baltarusiją dabar galima važiuoti be vizų. Daugybė žmonių, kurie važiuoja ten apsipirkti, užsipila ir kuro.

Politikai skaičiuoja grynai matematiškai: esą dėl mažesnių mokesčių biudžetas neteks tiek ir tiek pajamų. Tačiau nepaskaičiuoja, kad kai žmonės iš viso neperka, pasienio degalinės iš viso neperveda pinigų į biudžetą", - pastebėjo profesorius.

Tiesa, šias netektis su kaupu kompensuoja faktas, kad toliau nuo sienos gyvenantys Lietuvos gyventojai vis tiek priversti piltis kurą Lietuvoje.

„Pagalvokite: kai PVM skaičiuojamas nuo 2 eurų, o ne nuo 1,5 eurų, tai jo ir surenkama pusantro karto daugiau. Todėl valdžia surenka pinigų perteklių. Akcizo nesumažino, nors buvo galima mažinti iki ES minimumo. Tačiau biudžeto formuotojams džiugu, kai kainos yra didesnės, ir ne tik kuro, bet ir maisto bei kitų dalykų. Nes tada į biudžetą surenkama daug daugiau pinigų. Paskui gali girtis: dar milijardą skirsime tam ar anam. Bet ar taip gerai: atimti iš žmonių ir paskui perskirstyti? Juo labiau kad ir perskirsto kartais abejotinos naudos projektams. Keisčiausia, kad pas mus valdžioje yra dešinieji - konservatoriai ir liberalai. Tačiau naudoja socialdemokratų principus: atimti ir padalinti. Kai kitose valstybėse liberalų požiūris - mokesčiai kuo mažesni, nes verslas geriau žino, kur investuoti", - reziumavo V.Jankauskas.