Kaip dujos tekės į mūsų namus

Pietų Korėjoje pastatyta „Independence“ pamažu, bet užtikrintai juda Lietuvos link ir planuojama, kad jau kitą mėnesį praplauks pro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartus. Nors „Independence“ yra laivas, plaukiantį jį bus galima stebėti labai trumpai. Tik tol, kol bus tvirtai prišvartuotas prie krantinės.

„Laivas-saugykla „Independence“ yra pagrindinė SGD terminalo dalis, kuri turi užtikrinti laisvą prieigą prie terminalo ir galimybę pasinaudoti jo teikiamomis paslaugomis pagal poreikį, todėl bus nuolat prišvartuota prie krantinės“, - patikino valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo departamento direktoriaus pavaduotojas Tadas Matulionis.

Jo teigimu, pradėjęs veiklą, SGD terminalas sudarys galimybę importuoti suskystintas gamtines dujas iš viso pasaulio. Terminalo naudotoju tapusi UAB LITGAS, priklausanti energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, pirmaisiais jo veiklos metais planuoja į uostamiestį pristatyti 6-7 dujovežius. Jų atgabentų gamtinių dujų kiekio užteks užtikrinti minimalų būtiną nepertraukiamą ir efektyvų terminalo darbą. Tam reikia apie 540 mln. kubinių metrų per metus.

Pasak T.Matulionio, Klaipėdos universiteto mokslininkų parengtos studijos, nagrinėjusios laivų navigaciją uoste ir SGD laivų įtaką jai, išvados yra palankios SGD terminalui. Nors tam tikrų apribojimų bus, dėl jų laivyba uoste neva nebus stabdoma. Kaip pavyzdį jis įvardijo konteinerinius laivus ar didesnius keltus, dėl kurių laikinai stabdomi į Smiltynę keliančių keltų reisai.

„Vidutinis rinkoje esamų dujovežių talpos dydis yra 125-150 tūkst. kubinių metrų. „Independence“ talpa yra 170 tūkst. kubinių metrų. Maksimalus gamtinių dujų perdavimo per lanksčias jungtis iš dujovežio į SGD laivą-saugyklą greitis siekia 9 tūkst. kubinių metrų per valandą. Tad vieno dujovežio aptarnavimo laikas terminale gali užtrukti iki 48 valandų. Iš dujovežio dujos pateks į „Independence“ sumontuotą dujinimo įrenginį, iš kurio dujinės būsenos patiekiamos į vamzdyną, einantį po Kuršių marių dugnu ir žemynine dalimi iki dujų apskaitos stoties. Iš pastarosios dujos keliaus į bendrovės „Amber Grid“ valdomą magistralinį dujotiekį ir šio dujotiekio vamzdžiais pasieks vartotojus“, - SGD dujų maršrutą išdėstė T.Matulionis.

Dujų apskaitos stotis pastatyta Kiškėnų kaime (Klaipėdos r). Nuo SGD terminalo iki jos nutiestas apie 18 km ilgio 70 cm skersmens vamzdynas. Po Kuršių marių dugnu jo ilgis apie 3 km. Iš jų 600 metrų - nuo SGD terminalo krantinės iki Kiaulės Nugaros salos.

Šių metų liepą „Amber Grid“ pasirašė sutartis dėl 110 km ilgio ir 800 mm skersmens dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai (Šiaulių r.) statybos. Įgyvendinus apie 220 mln. litų vertės projektą ir bus sukurti pakankami pajėgumai transportuoti gamtines dujas iš SGD terminalo Klaipėdoje vartotojams Lietuvoje ir į kitas Baltijos šalis.

Pasak SGD terminalo departamento direktoriaus pavaduotojo, trečiųjų šalių prieigos prie terminalo paslaugų nebus ribojamos, tad importuotas SGD kiekis šalyje priklausys nuo vartojimo poreikių. Bendras gamtinių dujų suvartojimas per metus Lietuvoje siekia apie 3 mlrd. kubinių metrų.

„Numatytas maksimalus SGD terminalo technologinis pajėgumas yra iki 4 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Tai reiškia, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos kaimyninės šalys turės galimybę įsigyti dujų per Klaipėdos SGD terminalą. Bendrovė „Klaipėdos nafta“ yra SGD terminalo infrastruktūrą valdanti įmonė. Pradėjęs veiklą, SGD terminalas sudarys galimybę importuoti SGD iš viso pasaulio“,  - užtikrino T.Matulionis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“