Kam apsimoka deklaruoti pajamas

Pajamų deklaracijas teikia tie gyventojai, kuriems pajamų ir turto deklaravimas privalomas vadovaujantis įstatymais, taip pat tie, kurie nori pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis ir susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. Deklaruodami praėjusių metų pajamas gyventojai gali susigrąžinti dalį mokesčių, jei nepasinaudojo visu metiniu neapmokestinamu pajamų dydžiu (NPD) ar papildomu NPD už auginamus vaikus, taip pat tie, kurie mokėjo gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, už pirmąjį aukštąjį mokslą.

Preliminariais VMI skaičiavimais, jei per metus žmogus gavo ne daugiau nei 4200 eurų apmokestinamųjų pajamų, tikėtina, kad jis gali susigrąžinti dalį sumokėto GPM, o jei apmokestinamosios pajamos buvo ne mažesnės nei 11 259 eurai, gali tekti sumokėti tam tikrą GPM dalį į biudžetą.

Norintiems pasinaudoti lengvata gyventojams pinigai bus grąžinti iki liepos 31 d. Pernai gyventojams grąžinti 66 mln. eurų GPM permokos, į biudžetą gyventojai sumokėjo apie 90 mln. eurų GPM.

VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė teigia, kad šiemet elektroninė deklaravimo sistema (EDS) buvo atnaujinta ir supaprastinta, dėl to deklaravimas internetu turėtų būti lengvesnis. Pateikęs pajamų deklaraciją gyventojas gaus detalesnę informaciją apie deklaruotų duomenų nagrinėjimo eigą, elektroninėje sistemoje matys, ar reikia ir ką būtent patiksinti deklaracijoje, paprasčiau bus prisegti papildomus dokumentus.

Pasak VMI atstovės, šiemet pirmą kartą VMI svetainėje paskelbta Metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir Metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuoklė (2012-2016 m.). Ji aktuali tiems gyventojams, kurie dirbo ne visus metus ir gali susigrąžinti dalį GPM dėl pritaikyto per didelio NPD. Ši skaičiuoklė ypač aktuali studentams moksleiviams, dirbusiems keletą mėnesių, pvz., vasaros atostogų metu.

Kalbėdama apie galimybę 2 proc. ar jų dalį skirti paramos gavėjams, VMI atstovė paminėjo, kad nuo šiemet galima skirti paramą ir meno kūrėjams - tiems, kurie iki vasario 29 d. kreipėsi į Kultūros ministeriją ir gavo paramos gavėjo statusą.

Dar viena naujovė - savo pajamas turės deklaruoti tarpusavio skolinimosi platformose iš palūkanų uždirbę asmenys. Skaičiuojama, kad Lietuvoje tokių gyventojų yra apie 7 tūkst. ir jie per metus uždirbo apie 1 mln. eurų palūkanų. Jie turi susimokėti 15 proc. GPM.

S.Aliukonytė-Šnirienė taip pat priminė, kad gyventojai privalo deklaruoti gautas ne iš artimų giminaičių dovanas, kurių vertė viršija 2,5 tūkst. eurų. Primenama ir tai, kad žmonės turi pateikti informaciją VMI apie užsienio bankuose turimas ar elektronines sąskaitas, jei jose likutis didesnis nei 5 tūkst. eurų arba per metus apyvarta viršijo 15 tūkst. eurų.

Tie, kam pagal įstatymus privaloma deklaruoti turimą turtą, kaip „Vakaro žinioms“ teigė VMI atstovas Darius Būta, daro tai prisiimdami asmeninę atsakomybę už tai, kad pateikia teisingą informaciją. Tačiau VMI savo ruožtu gauna informaciją apie gyventojų turtą iš įvairiausių institucijų - notarų, Registrų centro ir kt., tad žino apie įvairius sandorius, turto vertes. Nuo praėjusių metų gauna informaciją ir iš ES valstybių apie lietuvių ten turimą turtą. Jau šį rudenį VMI gaus informaciją iš 50 valstybių ir apie Lietuvos piliečių sąskaitas užsienyje.

„Kiekvienais metais VMI analizuoja gyventojų pateiktus duomenis ir patikrina, ar jie sutampa su ta informacija, kurią turi Mokesčių inspekcija, vertinamas kiekvieno asmens rizikingumas, - teigia D.Būta. - Pačius rizikingiausius, kur pastebima daugiausia neatitikimų, Mokesčių inspekcija analizuoja - skambina, prašo pateikti papildomus duomenis. Jei vis dar lieka neaiškumų, pradedamas mokestinis patikrinimas.“

Anot VMI atstovo, mokesčių mokėtojai yra tikrinami keliais atvejais: kai gaunami pranešimai apie jų daromus pažeidimus arba pagal VMI analizės išvadas, kad asmuo gali būti rizikingas. Mokesčių inspekcija gali tikrinti penkerių pastarųjų metų duomenis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“