Kas ketvirtas skolinosi pinigų

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, daugiausiai pinigų skolinosi 18-29 m. amžiaus grupės vyriškos lyties asmenys. Tarp jų vyrauja vidutinę finansinę padėtį šeimoje užtikrinantys ir daugiau nei 1000 eurų vidutines mėnesines pajamas gaunantys piliečiai. O net 80 proc. vyresnių nei 50 m. asmenų išvis nebuvo linkę skolintis arba prireikus papildomų lėšų kreipdavosi į gimines, draugus ar pažįstamus.

Tyrimas atskleidė, kad asmenys, gaunantys pajamas, nesiekiančias 600 eurų per mėnesį, nebuvo linkę skolintis išvis. Kita vertus, tie, kurių mėnesinis atlygis buvo didesnis nei 1000 eurų, noriai naudojosi išperkamosios nuomos ar greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. Galima pastebėti ir tai, kad, palyginti su kaimo vietovių gyventojais, didmiesčiuose gyvenantys asmenys buvo linkę skolintis dažniau.

Apklausa taip pat atskleidė, kad ypač sparčiai populiarėja ir rinkoje įsitvirtina greitųjų kreditų bendrovės, klientus viliojančios paprastumu, prieinamumu bei nedideliu palūkanų dydžiu. 2016 metais 4 proc. lietuvių naudojosi minėtų bendrovių paslaugomis.

Bendrovės „Credit Service“, Lietuvoje valdančios „Vivus.lt“ ir „SMScredit.lt“ prekės ženklus, rinkodaros vadovė Justina Ambrasienė teigia, kad dažniausiai 2016 metais suteikti kreditai bendrovės klientų buvo naudojami išspręsti staiga atsiradusioms problemoms.

„Esame įsipareigoję skolinti atsakingai bei skaidriai ir šiomis vertybėmis grindžiame visą savo veiklą. Mūsų klientai įvertina šias pastangas. Vartojimo kreditas gali padėti išspręsti nenumatytas gyvenimo situacijas. Tačiau trokštamą efektą jis duos tik tuo atveju, jeigu žmogus įvertins padėtį ir įsitikins, kad kreditas yra tinkamas sprendimas. Mūsų klientai kreditus dažniausiai panaudoja išspręsti staiga atsiradusiems rūpesčiams ir tik mažesnė jų dalis skolinasi, kad įsigytų trokštamą daiktą. Pastebėjome, kad 2016 metais kreditų, naudojamų laisvalaikiui bei pramogoms, skaičius tapo minimalus“, - teigia J.Ambrasienė.


Albinas Bagdonas, psichologas:

- Kodėl žmonės apskritai linkę skolintis, o ne taupyti?

- Atsakymas labai paprastas, žmonės skolinasi, nes nori patenkinti savo poreikius. Pamato gražų daiktą ir jo nori čia ir dabar. Ir jei neužtenka pinigų, tada jų skolinasi. Dar egzistuoja noras būti pranašesniu negu kiti, noras lenktyniauti. Jeigu kitas turi gražesnį ar brangesnį daiktą, norisi turėti dar gražesnį ir prabangesnį.

Be to, ir ekonomistai kažkada yra sakę, kad gyvenimas skolon yra ekonomiškesnis ypač esant infliacijai, kada pinigų vertė mažėja. Taip pat šiais laikais daugybė galimybių skolintis, tai irgi vilioja žmones pasinaudoti įvairiais paskolų pasiūlymais, tačiau kai kurie jų būna netgi apgaulingi. Štai parduotuvėse skelbiamos akcijos irgi skatina skolintis. Žmogus nori sutaupyti, tačiau neužtenka pinigų, todėl jis skolinasi ir perka.

- Galbūt verta daiktus įsigyti tik taupant?

- Skolintis galima ir reikia tai daryti. Juk tam tikriems dalykams sutaupyti gali prireikti viso gyvenimo, pavyzdžiui, norint įsigyti gyvenamąjį būstą. Egzistuoja baziniai žmogaus poreikiai, kurie turėtų būti patenkinti.

Tačiau dažnai žmonės siekia prabangos ir galvoja tik apie savo norų tenkinimą, esant šeimai, vaikams, manau, jog pirmiausia turėtų būti patenkinti svarbiausi poreikiai, o tik paskui galvojama apie prabangius daiktus.

- Kodėl jauni žmonės linkę skolintis iš bankų, o vyresni iš draugų ar šeimos narių?

- Jaunesniems žmonėms skolinti yra didesnė rizika, negu vyresniems, todėl jiems mažiau kas nori skolinti. Be to, vyresni žmonės paprastai yra turtingesni, turi santaupų, todėl didesnė garantija, jog pasiskolintus pinigus grąžins.

Dar skolinimasis iš draugų ar šeimos narių atrodo patrauklesnis, nes neturi jokių procentų, kaip bankuose arba galima vietoj procentų atsilyginti kokia nors dovana. Taip pat bankai gali nesutikti skolinti, o juk šeimos nariai ar draugai neatsisakys pagelbėti.

Skiriasi ir kartų požiūriai. Jeigu vyresni žmonės mažiau linkę pasitikėti bankais, jaunoji karta jais naudojasi aktyviau. Pinigai turi uždirbti pinigus, tuo vadovaudamiesi verslesni žmonės labiau linkę skolintis ir skolinti.

- Kaip skolintis protingai, jog nereikėtų skolintais pinigais padengti senesnių skolų?

- Prieš skolinimąsi reikia susidėlioti pliusus ir minusus, pasidomėti ekonomine situacija, pasiskaičiuoti, ar atsipirks sandoris, kurį ketinama sudaryti. Yra du apsisprendimo būdai - spontaniškas ir racionalus.

Pastarasis paremtas skaičiavimais ir analize. O spontaniškas sprendimas priklauso nuo emocijų, kurios tuo metu yra užplūdusios žmogų. Pastebiu, kad greitus ir neapgalvotus sprendimus dažniau priima jauni žmonės. Todėl apgalvojant skolinimosi galimybes labiausiai verta priimti racionalų sprendimą.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“