Klaipėdos uostas išlaiko krovos tempus ir šiemet jau perkrovė beveik 20 milijonų tonų krovinių.
Klaipėdos uosto duomenimis, palyginti su aplinkiniais Baltijos šalių uostais, vienas Klaipėdos uostas perkrovė šiek tiek daugiau nei visi trys Latvijos uostai kartu sudėjus.
Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, Klaipėdos uoste šiemet krauta 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šio segmento krova sudarė 10,2 milijono tonų.
Birių krovinių segmento krova, kurią daugiausia sudarė žemės ūkio produkcija, statybinės medžiagos, 2024 m. sausio–liepos mėnesiais Klaipėdos uoste siekė 4,9 mln. tonų.
4 procentais šiame segmente augusią krovą, palyginti ją su praėjusių metų 7 mėnesiais, lėmė ūgtelėjusi statybinių medžiagų, metalo laužo krova.
Skystų krovinių, t. y. naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų, aliejų, šiemet perpilta 10 procentų mažiau nei tą patį praėjusių metų laikotarpį. Jų krova siekė 3,8 mln. tonų.
Daugiausia bendros skystų krovinių apyvartai teigiamą įtaką darė augusi skystų trąšų, aliejų, cukraus žaliavos krova, mažiau krauta naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų. Tačiau vertinant vien tik liepą, suskystintų gamtinių dujų krova – su teigiamu rezultatu.
Klaipėdos uoste, pažvelgus į 2024 m. sausio–liepos mėnesių krovos statistiką ir palyginus ją su aplinkiniais Baltijos šalių uostais, krauta daugiausia krovinių.