Kodėl ne visi nori įdarbinti jaunimą?

Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, kasmet vis daugėja užklausų dėl nepilnamečių įdarbinimo, dažniausiai teisiniais dalykais įdarbinant domisi darbdaviai, rečiau - patys nepilnamečiai. „Įsidarbinti galima ir nuo 14 metų, tačiau net ir tokio amžiaus asmens darbas turi būti įformintas darbo sutartimi, tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimė. Darbo sutartis taip pat garantija, kad darbuotojui bus sumokėtas sutartas darbo užmokestis“, - informavo inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėja Sandra Vancevičienė. Ji akcentavo, ieškančiam darbo vaikui, paaugliui svarbu dirbti legaliai, kad būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą darbdavys būtų pranešęs „Sodrai“.

„Jauni asmenys neretai mąsto apie tai, kad svarbu turėti rašytinę darbo sutartį. Jaunam asmeniui svarbu pinigai, svarbiau yra daugiau uždirbti negu pagalvoti apie tai, kad gali būti ir skaudžios pasekmės“, - kalbėjo S.Vancevičienė.

Ar gali talkoje padėti kaimynas kaimynui, giminaitis giminaičiui, sūnus tėčiui, neatsižvelgiant į tai, asmuo pilnametis ar ne? Specialistė aiškino, kad talkos teisės aktai nenumato. Jeigu inspektoriai fiksuoja tokias situacijas, jie jas vertina. „Inspektorius, nustatęs, kad, pavyzdžiui, statybose kažkas padeda kažkam, vertina aplinkybes, ar tai nelegalus darbas“, - sakė ji.

Darbo inspekcija nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per 2019 metus atliko 7141 nelegalaus darbo patikrinimą, kurio metu nustatė 2161 nelegaliai dirbusį asmenį, iš jų 41 asmenį neturintį 18 metų.

Žemės ūkyje dirbo 7 nepilnamečiai, statyboje - 19 nepilnamečių, mažmeninės prekybos veikloje - 4 nepilnamečiai, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje - 6 nepilnamečiai, 4 - aptarnavimo veikloje, 1 - medienos apdirbimo.

Komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas SUTKUS:

Nepilnamečių įdarbinimas ir darbas su jais reikalauja papildomų sąnaudų, įgūdžių, visgi tai yra specifinė grupė. Kita vertus, kadangi darbo jėgos trūksta, darbdaviai linkę įdarbinti visus norinčius dirbti žmones. O šiais laikais ne visi nori dirbti. Yra tokių, kurie nori gyventi iš pašalpų. Kaip ir visur, turi būti tam tikras balansas tarp naudos ir sąnaudų.

Darbas priklauso nuo rezultato, aš pats taikau tokią metodiką, - bet kokia veikla, kuri neduoda rezultato, nėra tikslinga. Kalbantis su jaunu žmogumi, visada užduodu klausimą, kokią vertę jis gali sukurti įmonei?

Nesakau, kad visi, bet labai didelė jaunimo dalis yra pernelyg egocentriški. Jie daug galvoja apie save, bet mažai apie įmonę, darbdavį, kolektyvą, - tokiu atveju nelabai norisi investuoti į tokį žmogų, nes, kaip dabar madinga, jaunimas ieško savęs. Ateina į įmonę, tada jam priskiriamas mentorius, o po pusės metų jis neatranda savęs įmonėje ir išeina kitur. Visi lūkesčiai ir sąnaudos būna perniek. Anksčiau taip nebūdavo, žmonės buvo atsakingesni ir motyvuotesni, orientuoti į ilgalaikę karjerą. Dabar žmonės šokinėja iš vietos į vietą su aukšta saviverte.

Dėl nelegalaus darbo problematikos - nepilnamečių darbo specifika tokia, kad dažnai tai būna laikinas darbas, pavyzdžiui, moksleivių atostogų metu arba trūkstant pinigų pirkiniui jaunuolis ieško kur padirbėti. Laikinumo pojūtis yra iš abiejų pusių. Darbo kodeksas Lietuvoje yra labai griežtas, vienas griežčiausių ES, paprastai atleisti žmogų yra sudėtinga. Be abejo, kai darbo santykiai yra trumpalaikiai, pats darbuotojas nesieja savo ateities su įmone, negalvoja apie pensiją, kai jis nepilnametis. Jam norisi daugiau pinigų gauti iš karto. Todėl, būna, darbinasi nelegaliai.